„Klaipėda - tai mūsų miestas prie jūros, kuriame užaugau, kur prabėgo vaikystė, kuriame lig šiol gyvenu. Mačiau karo suniokotą Klaipėdą, matau dabartinę, kasdien gražėjančią. Daug šimtmečių mūsų protėviai kovojo už teisę gyventi prie jūros. Jūra - tai mūsų bendravimas su pasauliu, tai mūsų atgaiva, mūsų džiaugsmas“, - sako žymiausias Lietuvos marinistas, klaipėdietis dailininkas Edvardas Malinauskas.
Pašnekovas teigia, kad prie jūros geriausiai pajunta gamtos galią, nenuspėjamumą ir akcentuoja jos poveikį žmogui.
"Jūra būna pikta, būna švelni, ji - nenusakoma. Prie jos pasijauti laisvu žmogumi. Su jūra aš suaugau, ji manyje.
Tapęs dailininku, atiduodu jūrai duoklę. Aš jos nepiešiu, netapau, aš ją garbinu.
Per savo jausmus parodau Lietuvos žmonėms, kokį turtą, kokį grožį mes turime. Norėčiau, kad žmonės, žiūrėdami į mano paveikslus, pajustų tai, ką jaučiu aš", - sako tapytojas E. Malinauskas.
E. Malinausko, taip pat ir kitų klaipėdiečių dailininkų jūros interpretacijas ir kūrybą kitomis temomis šiuo metu galima apžiūrėti įspūdingoje dviejų dalių parodoje „Vakarų vėjai 2022: gimtadienis“ ir „Klaipėdos dailės muziejus“ KKKC Parodų rūmuose.
Kūryba iš gelmių
Klaipėdietės dizainerės Sonatos Žiži kūrybos pagrindinis įkvėpimo šaltinis taip pat yra jūra.
„Mano kūrybinis kelias prasidėjo nuo modelio “Gelmių būtybė„ - su juo laimėjau pagrindinį prizą “Auksinę adatėlę„ Baltijos šalių dizainerių konkurse “Mada. Menas. Muzika„. Jūra atsispindėjo ir vėliau sukurtoje kolekcijoje “Po vandeniu".
Jūros ir pajūrio formos, faktūros, spalvos dominuoja ir Sonatos Žiži sukurtose drabužių kolekcijose „Jūra. Baltai“, „Dešimt dešimtmečių“.
"Vėl sugrįžau prie jūros.
Jūra sugrąžina mane į pradžių pradžią - mūsų, baltų, ir mano pačios.
Baltijos jūros mėlynumas, smėlėtas pakrantes laižančių bangų, žydros padangės koloritai yra mano patys mylimiausi atspalviai", - prisipažįsta pašnekovė.
Prie jūros - kitas pasaulis
Choreografė, balerina ir vertikalaus šokio kūrėja, šokių mokyklos „Coda“ vadovė Inga Briazkalovaitė sutiko, kad jūra, miškas daugumai klaipėdiečių yra kaip sveikata, kurios nevertini tol, kol turi, bet imi labai branginti, kai netenki.
"Aš pati nepriklausau tai klaipėdiečių kategorijai ir beprotiškai džiaugiuosi tuo, kad gyvenu prie jūros. Žinia, mūsų, menininkų, darbas dažniausiai leidžia laisvai derinti darbą ir poilsį. Mes daugiausiai dirbame ryte ir vakare bei savaitgaliais, o dienos metu turime pertrauką.
Persikelti keltu į Smiltynę užtrunka vos keliasdešimt minučių ir atsiduri kitame pasaulyje, kuriame gali įkvėpti to ypatingo oro, pripildyto jodo, druskos ir pušynų aromato, pajusti smėlį basomis pėdomis, įšokti į gaivinančias bangas ir vėl su nauja energija grįžti į darbą.
Kas gali būti nuostabiau?!" - kalbėjo I. Briazkalovaitė.
Šokėja pasakojo, kad prie jūros lankosi visais metų laikais tiek viena, tiek su šeima. „Kartais, kai labai reikia susirinkti save, susidėlioti mintis, net nepajuntu, kaip atsiduriu prie jūros. O kai grįžtu nuo jos, atsiranda aiškumas ir viskas stojasi į vietas taip, kaip turi būti. Tokiu būdu įkvėpimas iš jūros tikriausiai ir į kūrybą pereina“, - samprotavo I. Briazkalovaitė.
Pašnekovė sakė neturinti vienos mėgstamos vietos pajūryje. „Kavinėje prie molo mėgstu kavos atsigerti, II Melnragėje smagu tinklinį pažaisti, Giruliuose - pasivaikščioti, o šiukšles parinkti nuo Melnragės iki Girulių“, - nusijuokė I. Briazkalovaitė.
Dievina jūros ramybę ir audras
„Neįsivaizduoju be jūros nei savo gyvenimo, nei kūrybos. Dievinu jūros ramybę ir audras. Iš meilės gamtai, dangiškiems saulėlydžiams pajūryje gimsta visa mano kūryba“, - sako fototerapijos sesijų ir prabangių papuošalų iš aukso ir gintaro kūrėja Loreta Norvaišaitė.
Klaipėdoje gyvenanti jaunosios kartos menininkė teigia, kad prie jūros bent kelioms minutėms nuvažiuoja kiekvieną dieną.
Fototerapijas moterims L. Norvaišaitė rengia daugiausiai gamtoje, pievose, tarp gėlių, o baigia kone visada prie jūros.
„Gyventi prie jūros yra labai didelė dovana. Jūros energija yra labai galinga ir įkvepianti“, - įsitikinusi L. Norvaišaitė.
Viena brangiausių Baltijos dovanų - gintaras - įkvėpė L. Norvaišaitę atrasti naują kūrybos sritį - ji sukūrė autorinės juvelyrikos kolekciją iš gintaro ir aukso. Šie papuošalai yra ne tik dekoratyvūs, tačiau ir taikomi meditacijai, naudojami kaip amuletai.
Klausia jūros patarimo
Muzikos kūrėja ir atlikėja Ingaja taip pat prisipažįsta, kad yra „ta klaipėdietė, kuri vertina jūrą“.
"Labai dažnai keliauju prie jūros. Manau, kad mano kūryboje persiduoda tas bangavimas, atmosferinis skambesys, platuma, kurią mes turime čia, prie jūros.
Mano mėgstamiausia vieta yra Smiltynė. Persikeliu iš Naujosios perkėlos ir keliauju iki Senosios, arba atvirkščiai. Smiltynės paplūdimys kelia daug prisiminimų.
Kūrybinio proceso metu važiuoju su ausinėmis prie jūros. Klausau savo dainų ir klausiu jūros patarimo.
Jūra pataria, tik reikia mokėti klausyti", - teigia Ingaja.
Pirmąjį savo albumo „Reverie“ pristatymą kūrėja taip pat organizavo Smiltynėje.
„Klausytojai sėdėjo su ausinėmis prie jūros ir klausėsi mano dainų. Tai buvo simbolinis kūrybos paleidimas toje vietoje, ant tos pakylos, ant kurios aš ne vieną kartą sėdėjau su ausinėmis ir klausiau“, - pasakojo muzikė ir prisipažino, kad koncertas prie jūros yra jos svajonių scena.
Įkvėpimo šaltinis
Poetė, rašytoja, dailininkė Daiva Molytė-Lukauskienė vasaras leidžia Nidoje, kitus metų laikus - Klaipėdoje ir kone kiekvieną dieną eina prie jūros.
"Gyvenu prie jūros - tad negaliu atsieti savęs nuo jos. Visgi didžiausia mano meilė yra miškas ir to ėjimo prie jūros svarbiausia dalis man yra ėjimas per mišką.
Mano santykis su jūra yra kitoks nei mano vyro Audriaus, kuris gimęs Nidoje ant jūros kranto, su jūra užaugęs ir nuo jūros tiesiogiai priklausomas, nes yra gintarautojas.
Man jūra yra įkvėpimo šaltinis, man tiesiog gera prie jos būti, pasivaikščioti, stebėti šviesas, atspalvius vandenyje.
Jūra, jos vandenys man dovanoja netikėtų atradimų, kuriuos perteikiu savo kūryboje netiesiogiai, tarp eilučių.
Galbūt tai jūros bangų mūšos ritmas eilėraštyje, netikėtas vingis kaligrafijoje ar potėpis paveiksle. Jūra mano kūryboje persiduoda kaip jausmas", - kalbėjo D. Molytė-Lukauskienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą