Klaipėdos aktorių kalvės produktas - monospektaklis - ieško žiūrovų
Lapkričio 16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatro kamerinėje salėje į monospektaklį pagal Andrzej Maleszka kūrinį „Jasek, arba Gyvenimas po stalu“ žiūrovus kviečia „Artyn“ teatras.
Nepopuliarus žanras
Spektaklio režisierė Marta Vendland pastebi, kad šis spektaklis - vienintelis teatro repertuare, į kurį prisikviesti žiūrovų Klaipėdoje yra sunku.
"Pastebėjau tendenciją, kad Klaipėdoje monospektakliai nėra populiarūs. Jie gana retai rodomi, dažnai atšaukiami.
Ir į mūsų teatro monospektaklį „Jasek, arba Gyvenimas po stalu“ žiūrovai renkasi sunkiau nei į kitus pastatymus, tačiau tie, kurie ateina, labai džiaugiasi, nes tai išties įdomus, stilingas scenos kūrinys su gyvai atliekama Kurt Weill muzika", - sakė M. Vendland.
Režisierė pasakojo, kad Andrzej Maleszka kūrinį „Jasek, arba Gyvenimas po stalu“ atrado dar studijuodama ir pasirinko magistriniam darbui.
„Vėliau, jau dirbdama teatre, panorau jį atkurti. Spektaklio pagrindas išliko tas pats, tačiau daug ką pridėjau, užauginau“, - sakė M. Vendland.
Galimybė pažvelgti į save iš šono
Pasak režisierės, šis spektaklis yra apie moters-motinos, kuri bando suderinti motinystę, santykius, darbą ir karjerą, dramą.
„Tai labai aktuali tema daugumai šiuolaikinių moterų. Šis monospektaklis suteikia galimybę pažvelgti į save iš šono. O kartu atidžiau pasižiūrėti į tuos, kurie kitokie nei mes ir serga ne fizinėmis, bet psichinėmis ligomis, į kurias mes patys juos įvarome, bandydami “kitokius„ žmones įgrūsti į standartus“, - pristatė spektaklio temą M. Vendland.
Pagrindinė pjesės veikėja - Magda Klimek, aktorė, besistengianti surasti jungtį tarp karjeros ir motinystės, tarp sveiko proto ir iliuzijų, tarp čia-ir-dabar bei tada-ir-ten.
Ji - vieniša mama, o apie jos vaiko tėvą žinome tik tiek, kad ji su juo negyvena. Na, o jos mažametis sūnus, vardu Jasek, visą laiką leidžia po stalu.
Dėl tokio sūnaus elgesio Magda turi nesutarimų su šeimos pagalbos centru. Iš kitos pusės šis stalas tampa Magdos gyvenimo centru, apie kurį sukasi kiekviena jos gyvenimo detalė, visi kasdienybės įvykiai - nuo pačių absurdiškiausių iki dramatiškų ir sukrečiančių.
Magda nuolat grįžta prie šio stalo - lyg prie altoriaus, ant kurio ji atnašauja savo pačios gyvenimo auką. Bet ar Jasek iš tikro yra po šiuo stalu? Ar Magdai tikrai skambina iš šeimos pagalbos centro? O galbūt Jasek tegyvena jos vaizduotėje? O gal po stalu išties slepiasi mažutis berniukas?
Spektaklyje „Jasek, arba Gyvenimas po stalu“ vaidina dvi aktorės, kurios retsykiais keičiasi. Pagrindinį Magdos Klimek vaidmenį kuria jau šešerius metus teatre vaidinanti ir daug skirtingų personažų įkūnijusi Ana Gucol (ji vaidins ir lapkričio 16 d.) ir Giedrė Butkienė.
"Šiek tiek sulaužiau monospektaklio žanrą, nes iš tiesų scenoje yra ne vienas, o du aktoriai. Tiesa, vienas iš jų scenoje yra tik fiziškai, nes jis yra pagrindinės aktorės vaizduotės vaisius.
Taip pat tik pagrindinės spektaklio veikėjos vaizduotės vaisius yra vaikas po stalu. Tad žiūrovai susiduria su intriga, kas yra tikra?“ - sakė “Artyn" teatro režisierė.
Temos svarba
Itin skaudžią, jautrią ir nepatogią neplanuoto nėštumo ir moters pasirinkimo tarp aborto ir gimdymo temą gvildena ir „Taško“ teatro monospektaklis „Būti“.
Dovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas - tikros moterų, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu, istorijos.
Spektaklio epicentre - jauna mergina Elena, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Sužinojusi apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę, sutrikusi dėl patiriamo streso, Elena užsirašo abortui, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia, kad šis vizitas bus lemtingas.
Režisierė Livija Krivickaitė ir aktorė Jūratė Martinaitytė monodramoje „Būti“ ieško atsakymų į klausimus: ką mums reiškia būti, ar mes iš tiesų esame, ar turime teisę spręsti, ar gali būti kiti, o gal sprendimo metu yra tik kiti?
Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą.
Spektaklio baigiamoji dalis - su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“, kurią lydi tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda atskleidžia realius šio reiškinio mastus šiandieninėje Lietuvoje.
Kaip pelnyti žiūrovų simpatijas?
„Taško“ teatro direktorius Tadas Montrimas sakė, kad sudėtinga spektaklio tema yra ne tik meninė jo stiprybė, bet ir komercinis iššūkis.
Sudėtinga spektaklio tema yra ne tik meninė jo stiprybė, bet ir komercinis iššūkis.
„Viena vertus, monospektaklio žanras teatrui labai naudingas. Juk daug lengviau suorganizuoti jo parodymą ar gastroles, kai derinti laiką reikia tik su vienu aktoriumi ir scenos technikais nei su būriu aktorių. Bet jeigu tik aktorius suserga, nėra kam jį pakeisti ir spektaklį tenka atšaukti“, - žanro pranašumus ir trūkumus vardijo teatro vadovas.
Pašnekovo teigimu, monospektaklis - geriausias gebėjimų lavinimo ir meistriškumo formos palaikymo būdas aktoriui, nes reikalauja maksimalaus jo susitelkimo.
"Tai yra ir pats asmeniškiausias, intymiausias aktoriaus ir žiūrovo susitikimas.
Kita vertus, monospektaklis yra vienas sudėtingiausių kelių pelnyti žiūrovų simpatijas.
Monospektaklis - tai asmeniškiausias, intymiausias aktoriaus susitikimas su žiūrovu, o kartu ir drąsiausias talento ir meistriškumo patikrinimas.
Ar ateis į spektaklį „Būti“ jauna pora per pasimatymą? Apie ką jie kalbės po šio spektaklio? Nors spektaklio „Būti“ tema yra labai skausminga ir nepatogi, jis yra labai šviesus, jame vyrauja pakili nuotaika, komiškos situacijos bei humoras. Komiškumas, man atrodo, yra vienas iš monospektaklio sėkmės komponentų.
Monospektaklis yra vienas sudėtingiausių kelių pelnyti žiūrovų simpatijas.
Dabar labai populiarūs „stand up“ pasirodymai. Manau, kad juos taip pat galima priskirti monospektaklio žanrui“, - svarstė “Taško" teatro vadovas.
Traukia kontroversiškas kūrinys
Klaipėdos jaunimo teatro repertuare šiuo metu yra net trys monospektakliai: inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“, kurioje vaidina aktorius Patriko Siuskindo, monodrama „Kontrabosas“ ir naujausias monospektaklis „Švyturys“ pagal Timotée de Fombelle pjesę.
Teatro marketingo ir komunikacijos specialistė Toma Liutikė pasakojo, kad visi šie trys monospektakliai teatro repertuare atsirado dėl skirtingų priežasčių ir žiūrovai juos renkasi dėl skirtingų motyvų.
„Skandalingame Tolstojaus kūrinyje “Kreicerio sonata" susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika.
Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti.
Vieni šį kūrinį laiko geriausiu Tolstojaus tekstu, kiti prieštarauja jame išsakytoms mintims. Dauguma šio spektaklio žiūrovų yra vyresni, kurie skaitė ir žino Tolstojaus kūrybą.
O pats spektaklis gimė kaip projektinis aktoriaus Simono Lunevičiaus darbas. Jam sukurti menininkas buvo gavęs stipendiją. Šiame spektaklyje dar veikia aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė, bet ji atlieka nebylų vaidmenį. Žinoma, publiką traukia ir tai, kad spektaklį režisavo pats monospektaklio žanro meistras Valentinas Masalskis", - sakė T. Liutikė.
Pašnekovė pažymėjo, kad į monospektaklius labiausiai žiūrovus traukia juos atliekančio aktoriaus charizma.
Į monospektaklius labiausiai žiūrovus traukia juos atliekančio aktoriaus charizma.
Nereikia reklamos
Anot T. Liutikės, labiausiai publikos laukiamas ir mylimas jau aštuntus metus rodomas Klaipėdos jaunimo teatro monospektaklis yra „Kontrabosas“.
Šis spektaklis - tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio muzikanto monologas.
Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama: kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.
"Spektaklio herojų įkūnija Klaipėdos jaunimo teatro žvaigždė, žiūrovų labai mylimas aktorius Donatas Želvys. Šiam spektakliui net nereikia reklamos.
Įdomu, kad šį monospektaklį repetavo pats V. Masalskis, bet jis taip ir nebuvo pastatytas, taigi Mokytojas jį perdavė savo mokiniui D. Želviui", - pasakojo T. Liutikė.
Naujausias Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Švyturys“, pasak pašnekovės, teatro repertuare atsirado režisieriaus Pauliaus Pinigio iniciatyva.
Spektaklio pjesės autorius Timotée de Fombelle sako, kad norėjo papasakoti istoriją apie vienatvę. Žmogų, kuris nežino apie likusį pasaulį, kuris gyvena apsuptas savo mažų prisiminimų, uolų ir paukščių saloje.
Tai kūrinys apie žmogų, kurio visas gyvenimas yra švyturys. Čia kasdienybė susilieja su metų laikais ir horizontas persekioja nuolatos. O realybė čia ryškiausia, kai užmerkiame akis.
„Įdomu, kad pjesės pagrindinis herojus yra vyras, tačiau režisierius šį vaidmenį pamatė kaip moters ir monospektaklyje jį sukūrė jauna talentinga aktorė Marija Žemaitytė“, - intrigavo Klaipėdos jaunimo teatro atstovė.
Trūksta Vytauto Paukštės
Visi pašnekovai akcentavo, kad vienas iš žavingiausių monospektaklių momentų yra erdvė, kurioje jis rodomas. Monospektaklių kūrėjai ieško nedidelių, jaukių erdvių, kuriose būtų galima užmegzti nuoširdų ryšį su žiūrovu.
Klaipėdoje sukurti monospektakliai dažniausiai rodomi Klaipėdos dramos teatro kamerinėje arba mažojoje salėje, tačiau pats teatras šiuo metu savo repertuare neturi nė vieno monospektaklio.
„Anksčiau esame turėję monospektaklių. Šviesaus atminimo aktorius Vytautas Paukštė vaidino monospektaklį “Mano Hamletas" apie klouną, kuris užmigo ir sapnavo, kad yra Hamletas.
Taip pat buvo repertuare spektaklis „Produktas“, kurį režisavo Tomas Jašinskas, o pagrindinį vaidmenį kūrė Igoris Reklaitis.
Šiuo metu monospektaklio teatro repertuare nėra. Ne todėl, kad nenorėtume, o todėl, kad nesutapo taip aplinkybės", - kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad monospektaklio žanras - ypač sudėtingas.
"Monospektakliui reikia ypač stiprios idėjos ir tokio talentingo aktoriaus kaip V. Masalskis ar V. Paukštė. Publika dabar teatre nori būti nustebinta, nori naujovių. O monospektaklyje aktorius yra vienas.
Todėl šio žanro spektaklius žiūrovai sunkiai žiūri, jeigu vaidina ne žvaigždė. Nekalbant apie tai, kad Klaipėdoje apskritai teatro žiūrovų yra mažiau nei kituose didmiesčiuose.
Be to, mes esame didelis valstybinis teatras ir stengiamės, kad kuo daugiau aktorių vaidintų", - sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas.
Rašyti komentarą