Klaipėdos dovana Lietuvai, virtusi karo grobiu: neįminta garsaus paveikslo paslaptis

Įspūdingų 2 x 4 metrų matmenų kūrinys puošė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus Kaune ir buvo laikomas unikaliu šalies kultūros paveldo objektu.

Tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje paveikslo likimas pasisuko netikėta kryptimi. 

1944 metais jis buvo išgabentas iš Lietuvos kaip karo grobis, o vėlesni liudijimai leidžia manyti, kad kūrinys buvo matytas Vokietijoje. 

Praėjus dešimtmečiams, klausimas, kur yra šis istorinis šedevras ir ar dedamos pastangos jį susigrąžinti į Lietuvą, vis dar lieka be aiškaus atsakymo.

Filosofas, rašytojas, vienas Lietuvos Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis savo asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalino tokiomis įžvalgomis: 

KLAIPĖDOS GROŽIS 1938 m.

Jono Buračo „Lietuvos vartai į jūras (į pasaulį)“ šedevras, puošęs Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmus Kaune. Klaipėdos dovana Laikinajai sostinei.

Tai didžiausias lietuvio tapytas mūsų miestų vaizdinys (2x4 m.) - nieko panašaus nėra.

Vokietijos Reicho Lietuvos generalinio komisaro T. fon Rentelno įsakymu, 1944 metais šedevras išgabentas kaip karo grobis.

Jono Buračo sūnaus Antano (Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario liudijimu, kurį ir vėl išgirdau vakar, 2026 birželio 11 d.) paveikslą Frankfurte prie Maino matė į JAV pasitraukęs Bronius Kviklys.

Ar Lietuva ieško savo istorinio turto?

2003 metais Vyriausybė priėmė Nutarimą, kad bus siekiama suregistruoti visas iš Lietuvos neteisėtai išvežtas ar pagrobtas vertybes ir 'bus siekiama jas grąžinti į Lietuvą."

Toliau - tyla.

Pagarbiai,

A.J.

© 1938 metais sukurtas Jono Buračo paveikslas / Nuotrauka iš atvirų šaltinių