Klaipėdos kultūros bendruomenė piktinasi naujuoju Koncertų salės vadovu: išplatino pareiškimą

Jame teigiama:

„Klaipėdos kultūros bendruomenę sukrėtė vos prieš kelis mėnesius vienai reprezentatyviausių, nepriekaištingą reputaciją turinčiai miesto kultūros įstaigai, Klaipėdos koncertų salei, pradėjusio vadovauti Tado Grabio vieši pareiškimai dėl esą neskaidrios įstaigos ir jos buvusios vadovės Danutės Žičkuvienės veiklos“.

Naujojo vadovo vieši kaltinimai, nuskambėję  Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje, į muzikinę kultūrą  uostamiestyje įsitraukusių žmonių vertinimu, yra nesusipratimas. Pasisakymas buvo neetiškas ir  nekorektiškas, nešykštėjo epitetų apie buvusios vadovės esą paliktą „prišiukšlintą gryčią“, kurią  naujajam direktoriui teks kuopti.

Skambūs epitetai apie įstaigoje esą dešimtmečius vykdytus pažeidimus, dėl kurių  nukentėjo Koncertų salės finansinė situacija, metė šešėlį įstaigos veiklai, išskirtiniams muzikos

kultūros projektams ir visų Klaipėdos kultūros įstaigų laukui. Tokius viešus pareiškimus derėtų  grįsti nepriklausomo audito išvadomis ir / ar teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo medžiaga.  Kadangi nei viena, nei kita šiandien nėra atlikta, Klaipėdos koncertų salės naujojo vadovo  pareiškimus vertiname kaip nepagrįstus ir įžeidžius.

Apgailestaujame, kad tokiu neatsakingu, nekompetentingu ir konkrečiais faktais  nepagrįstu pareiškimu viešame komiteto posėdyje, o vėliau ir žiniasklaidoje suduotas smūgis  vienos svarbiausių miesto kultūros įstaigų – Klaipėdos koncertų salės – reputacijai. Neabejojame,  jog dėl to nukentėjo buvusios vadovės Danutės Žičkuvienės garbė ir orumas, o kilęs skandalas  galimai paveiks darbo atmosferą Klaipėdos koncertų salėje.  Sykiu reiškiame susirūpinimą dėl Klaipėdos koncertų salės, kaip aukštą muzikinę kultūrą  mieste daugybę metų puoselėjusios įstaigos, veiklos tęstinumo.

Koncertų salė ne vieną  dešimtmetį klaipėdiečiams teikė galimybę mėgautis geriausių atlikėjų klasikinės ir šiuolaikinės  akademinės muzikos programomis bei išskirtinio lygio festivaliais. Šiame kontekste nerimą kelia  naujo vadovo požiūris į Koncertų salės veiklą kaip į ekonominį mechanizmą: visuomenė esą  neigiamai žiūri į koncertus, kuriuos, anot T. Grabio, aplanko vidutiniškai vos 20 klausytojų (iš kur  tokie skaičiai?), tai esąs biudžeto lėšų švaistymas. T. Grabys nekalba apie tai, kaip, edukuojant  visuomenę, būtų galima pritraukti daugiau lankytojų, bet siūlo keisti repertuarą, „praturtinant“ jį  populiariąja muzika, rasti „aukso viduriuką“.

Priešindamas aukščiausio lygio, šimtmečių patikrintos muzikos kokybę įstaigos pelningumui, matuojamam vien lankytojų skaičiumi,  naujasis  vadovas ne tik demonstruoja aukštosios, nepramoginės kultūros reikšmės neišmanymą ugdant  visuomenę, bet, taikydamas tiesmuką sąnaudų ir pajamų aritmetiką, nesuvokia kultūros „atsiperkamumo“ specifikos apskritai, kuri vertinama visų pirma ne finansiniais įstaigos rodikliais,  o kuriama gyvenimo mieste kokybe, pritraukiančia ir aktyvuojančia ekonominį potencialą. Klaipėdos kultūros bendruomenę neramina šios pastarųjų metų tendencijos, kaip ir  Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro, Klaipėdos koncertų salės, VšĮ Klaipėdos šventės vadovų  konkursų rezultatai bei šių įstaigų veiklos perspektyva.

Norime priminti, kad Klaipėdos koncertų salė buvo įsteigta kaip profesionalaus muzikos  meno savivaldybės biudžetinė įstaiga. Jai buvo pavesta puoselėti ir skleisti neabejotino meninio  lygio įvairių žanrų bei formų akademinės muzikos kūrybą, pasitelkiant aukščiausio meninio lygio  atlikėjus. Tokiu būdu Koncertų salė tenkino ir ugdė visuomenės poreikį aukštajai profesionaliajai  muzikai, sudarydama reikšmingą atsvarą masinei, primityviai, muzikinės kultūros lauką vis labiau  gožiančiai popkultūrai. Koncertų salė savo tikslinga veikla daug prisidėjo prie Klaipėdos miesto  kultūros prestižo kėlimo.

Klaipėdos kultūros bendruomenė prašo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą:

1)  Užtikrinti sklandžią prestižinės Klaipėdos koncertų salės veiklą, išsaugant jos buvusią paskirtį ir  misiją – propaguoti pasaulinę aukštąją muziką, puoselėti ir auginti profesionaliai kultūrai atvirą ir  supratingą uostamiesčio visuomenę;

2) Užtikrinti, kad Klaipėdos kultūros įstaigų vadovams būtų keliami aukšti kompetencijos  ir etikos kriterijai, profesiniai ir skaidrumo reikalavimai, o atrankos komisijose būtų sudaryta  galimybė dalyvauti kultūros bendruomenės atstovams;



3) Įvertinti Koncertų salės vadovo viešo pasisakymo teisinius, etinius ir moralinius  aspektus, vadovaujantis etiniais ir humanistiniais principais apginti buvusios šios įstaigos vadovės  reputaciją.“

Pareiškimą pasirašė:

Prof. Daiva Kšanienė - muzikologė, Klaipėdos kultūros magistrė

Prof. Kazys Kšanas - dirigentas, Klaipėdos kultūros magistras

Isroildžon Baroti - dailininkas, Klaipėdos kultūros magistras

Agnija Šeiko - choreografė, Klaipėdos kultūros magistrė

Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, dramaturgas, Klaipėdos kultūros magistras

Darius Meškauskas – aktorius, Klaipėdos kultūros magistras

Gintaras Grajauskas – rašytojas, Klaipėdos kultūros magistras

Tomas Jočys - Dramos teatro direktorius

Olga Žalienė – istorikė- muziejininkė

Laima Sugintienė - muzikologė

Neringa Poškutė- Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Ramunė Staševičiųtė - architektė

Daiva Nakrošienė - Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos

kultūrinių programų vadovė

Jūratė Bizauskienė - dizainerė

Kęstutis Meškys - žurnalistas, filmų prodiuseris, kino festivalių organizatorius

Dr. Tomas Kiauka - VDA dėstytojas, asociacijos “Klaipėdos kultūros bendruomenė”

tarybos narys, PEN klubo narys, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys, KKKC

meno tarybos narys.

dr.Vasilijus Safronovas - istorikas, Klaipėdos universiteto BRIAI direktorius

Dr.Raimonda Nabažaitė - archeologė, Klaipėdos universiteto BRIAI mokslinė darbuotoja

Daiva Molytė Lukauskienė - rašytoja

Dalia Kirkutienė - dailininkė

Algina Vainilavičienė - Ievos Simonaitytės apskrities bibliotekos vyr. metodininkė

Agnė Bukartaitė - žurnalistė

Goda Giedraitytė - menotyrininkė

Danguolė Ruškienė - menotyrininkė

Vladas Balsys - asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ pirmininkas

Ingrida Mockutė Pocienė - fotomenininkė

Vidas Bizauskas - Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos pirmininkas

Sondra Simana - rašytoja

Andželika Baroti - Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerijos direktorė

Loreta Janavičienė – kultūrininkė.

Nijolė Laužikienė – istorikė, asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ pirmininkė

Remigijus Treigys – fotomenininkas, Klaipėdos kultūros magistras, Nacionalinės

kultūros ir meno premijos laureatas

T. Grabys: „Tai, jog kažką kaltinu – yra interpretacija“

T. Grabys LRT.lt teigė: „Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje nuskambėję mano atsakymai į komiteto narių klausimus buvo nuoširdi reakcija į situaciją įstaigoje, tačiau jokiu būdu ne kaltinimai. Su komanda ir šiandien vertiname Klaipėdos koncertų salės veiklą, nes turėsime užtikrinti ir prisiimti atsakomybę už jos ateitį“.

„Prašau atkreipti dėmesį, kad labai dėkoju buvusiai įstaigos vadovei už nuveiktus darbus. Tai, jog kažką kaltinu – yra interpretacija. Tai mano nuomonė, kurią susidariau per darbo laikotarpį, išanalizavęs turimą informaciją. Iš įstaigos uždirbtų lėšų kitų metų pradžioje bus paskelbtas viešasis pirkimas Klaipėdos koncertų salės veiklos auditui atlikti. Kol kas pirmenybę skiriame sėkmingam 2021 metų Klaipėdos koncertų salės projektų įgyvendinimui“, – rašė įstaigos vadovas.