Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII-XVI a.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos prekybos būklė XIII-XV a.

Pasak Q. Kischo, viduramžiais teisę ir jos pritaikymą stipriai veikė konkretus ūkinis gyvenimas, ypač didelę įtaką tai turėjo Vokiečių ordino teisinei politikai.

Tik taip galima paaiškinti 1475 m. Klaipėdai suteiktos Kulmo teisės privilegijos tekste esantį punktą apie komtūro arba jo atstovo pirmenybę įsigyti prekes miesto turguje.

E. Zurkalowskio nuomone, XV a. pabaigoje tai jau buvę neįmanoma.

L. Dralle minėto punkto buvimą 1475 m. privilegijoje laiko „šiek tiek stebėtinu“ pažymėdamas, kad po Trylikos metų karo tokių Ordino pareigūnams naudingų nuostatų miestų privilegijose jau neberandame, todėl pirmenybinio prekių užpirkimo teisės Ordino pareigūnams atnaujinimas Klaipėdos atveju turėjęs įvykti „dėl ypatingų priežasčių“.

Tuo tarpu 1494 m. krašto „Nuostatuose“ buvo nustatyta, kad teisę pirmiau už kitus įsigyti prekių pirmomis turgaus valandomis turi tik to miesto gyventojai (Bürger).

Toks pirmenybinio užpirkimo teisės pokytis 1475 m. Klaipėdos miesto privilegijos bei 1494 m. krašto „Nuostatų“ tekstuose, anot L. Dralle, nedviprasmiškai liudijo apie Ordino ir luomų jėgų santykio pasikeitimą per 19 metų.

Mūsų nuomone, komtūrui ir kitiems Ordino pareigūnams naudinga išlyga 1475 m. privilegijoje atsirado ne dėl kokių nors specialių motyvų, bet paprasčiausiai naudojantis tuometinės Klaipėdos miesto bendruomenės silpnumu.

Lygiai taip pat ir 1494 m. „Nuostatai“ tikrovėje nepanaikino šios krašto valdovo atstovų Klaipėdoje privilegijos, teise pirmiems įsigyti turguje prekių jie naudojosi ir XVI amžiuje.

Nors duomenų labai nedaug, tačiau galima teigti, kad vėliausiai nuo pirmos XV a. pusės Klaipėdos komtūrijos pareigūnai tikrai vertėsi prekyba, tačiau ji buvo nereguliari.

Jos apimtys buvo menkos. Išskyrus žuvis, iki 1422 m. Melno taikos faktiškai dar visiškai neapgyvendintos komtūrijos pareigūnai neturėjo ką parduoti.

Po Melno taikos komtūras ir kiti žymesni komtūrijos pareigūnai galėjo prekiauti ne tik žuvimis, bet ir mediena bei iš kaimyninių Žemaitijos rajonų atgabenamomis prekėmis.

Kita vertus, jų galimybės pelnytis buvo nepalyginti menkesnės nei kaimyninės, irgi neramų pasienį su Žemaitija turėjusios Ragainės komtūrijos pareigūnų: pasibaigus karui, per Ragainę ėjo pagrindiniai Prūsijos prekybos su Lietuva keliai.

Iš 1430-1440 m. laikotarpio Klaipėdos komtūro pranešimų didžiajam magistrui sužinome, kad formaliai egzistavusi taika gana menkai buvo juntama Klaipėdoje, piliai buvo padaryta daug žalos, o vieno antpuolio metu žemaičiai paėmė į nelaisvę keletą žmonių - tarp jų miestietį Bachmaną (borger Bachman).

Ordino pareigūnai nuolat skųsdavosi žemaičių pirkliais, kurie keliaudavo nelegaliais keliais per Rusnę, Ventę, Kuršių marias, bandydami apeiti abu sutartus muito punktus (Klaipėdą ir Ragainę).

Klaipėdos komtūrijos 1415, 1416, 1420, 1434, 1437 ir 1447 m. inventorių aprašuose figūruoja sieliai (flosse) bei didelės krovininės valtys (burdinck, bording).

Vėlesniais metais Klaipėdos komtūras rašė didžiajam magistrui dėl Dangės upės pritaikymo sielių plukdymo reikmėms.

Žinoma, visų pirma tai buvo susiję su Ordino prekyba, apie tai liudija Ordino vyriausiojo maršalo pranešimas didžiajam magistrui dėl medienos plukdymo ir žuvų pardavimo Klaipėdoje, tačiau pasitaikančių progų pasipelnyti nepraleisdavo ir Klaipėdos komtūrijos pareigūnai.

1437 m. Klaipėdos komtūras pardavė į Štetiną žuvų už 77 markes.

XV a. viduryje mainė Žemaitijoje lašišas į galvijus, maždaug tuo pat metu buvo parengęs parduoti didelę partiją medienos (Zimmerholz).

Prekybiniai kontaktai iš tikrųjų nenutrūkdavo ir karų metu.

1456 m. didžiojo magistro apsauginį raštą gavo prekiauti Karaliaučiuje, Klaipėdoje ir Balgoje panoręs Gdansko miestietis, 1458 m. Klaipėdos komtūras pranešė didžiajam magistrui apie pas jį apsilankiusį Žemaitijos seniūno tarną, paprašiusį padėti gauti druskos žuvims sūdyti, o 1459 m. komtūras rašė magistrui apie kasdien pajūriu pro Klaipėdą vykstančius Gdansko pirklius.

Trylikos metų karas ir po to sekęs „piratų respublikos“ laikotarpis išgarsino Klaipėdą visoje Hanzos ūkinėje erdvėje.

Nuo 1455 m. iki 1474 m. Hanzos ir Liubeko šaltiniuose Klaipėda figūruoja kaip prekybinių laivų, kaperių ir piratų uostas bei Liubeko prekybinė partnerė.

Nei Klaipėdos miestas, nei jo pirkliai šiame kontekste neminimi, kaip prekybinių sandorių dalyvis bei kaperių ir vėliau piratų siuntėjas ir globėjas minimas beveik išimtinai tenykštis komtūras.

1457 m. liepą Ordino pajėgų Klaipėdoje vadas (Hauptmann) reikalavo iš Liubeko miesto tarybos atiduoti ten konfiskuotą jam priklausiusį laivą (meyn schipp) su prekėmis.

1463 m. vasarą Klaipėdos komtūras sulaikė Liubeko laivą ir konfiskavo jo prekes, o 1466 m. Liubeke buvo konfiskuotos komtūrui priklausiusios prekės - žuvys (3,5 lasto ungurių) ir mediena.

1458 m. gdanskiečiai užgrobė iš Klaipėdos į Liubeką su 4 t gintaro kroviniu (neabejotinai Ordino prekė) plaukusį laivą.

1461 m. lapkritį buvo užgrobtas ir nuplukdytas į Klaipėdą iš Gdansko į Taliną grįžtantis laivas, jo krovinys konfiskuotas, o 1462 m. kovą Klaipėdos komtūras pranešė didžiajam magistrui apie dar vieną užgrobtą laivą.

1462 m. pavasarį Gdansko kaperis užgrobė į Klaipėdą plaukusį Liubeko škiperio laivą, gabenusį Liubeko miestiečiui priklausiusį 11 lastų druskos krovinį.

1466 m. rudenį Rygos miesto taryba pranešė Liubeko miesto tarybai apie užgrobtą ir prievarta į Klaipėdą nuplukdytą laivą.

Bus daugiau.