Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII-XVI a.

Senieji Klaipėdos istorikai buvo dideli savo miesto patriotai, todėl istoriniuose šaltiniuose bei savo loginėse konstrukcijoje nesunkiai rasdavo viduramžių Klaipėdos kaip gana svarbaus jūrų prekybos centro požymių bei įrodymų.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos prekybos būklė XIII-XV a.

Pasibaigus karui, prasidėjo dar labiau Klaipėdą išgarsinęs iki 1472 m. trukęs piratavimo laikotarpis.

1467 m. vasarį Štralzundo miesto taryba pranešė Rostoko miestui turinti patikimos informacijos, kad įvairiose vietose - ypač Klaipėdoje - telkiasi samdiniai, kurie, karui Prūsijoje pasibaigus, pradeda plėšikauti jūroje.

1467 m. balandį Ryga pranešė Talinui, kad iš Klaipėdos uosto į jūrą jau išplaukė plėšikai (sterke mit schepe unde volke).

Liubeko miesto taryba 1467 m. sausį skundėsi Ordino valdų Vokietijoje magistrui, kad Klaipėdos komtūras neteisėtai suėmė Liubeko miestietį ir konfiskavo jo prekes, o rugpjūtį skundėsi jau Livonijos magistrui, kad komtūras suėmė dar du Liubeko miestiečius.

Tuo pat metu Liubekas gavo Sioderkopingo (Švedija) miesto tarybos prašymą padėti išlaisvinti Klaipėdos komtūro sulaikytą jų laivą.

1467 m. vasario - gegužės laikotarpiu Gdansko miestas skundėsi Ordino atstovams Klaipėdos komtūru, kuris nesilaiko taikos ir toliau siunčia į jūrą plėšikauti laivus, ir gavo patikinimą, kad didysis magistras imsis veiksmų nubausti nepaklusnųjį komtūrą ir nutraukti jo žalingą veiklą.

Plėšikų lizdas likviduotas

Kaip žinia, jūrų plėšikų lizdas Klaipėdoje buvo likviduotas tik 1472 m., kuomet šis klausimas Livonijos miestų iniciatyva buvo iškeltas Hanzos suvažiavime Liubeke.

Šiuo atveju galima trumpai aptarti dar kelis aspektus.

Turbūt lengviausia atsakyti į klausimą, kodėl taip ilgai Ordino vadovybė nesiėmė veiksmų ir nesustabdė Klaipėdos komtūro savivalės.

Pralaimėjimo Trylikos metų kare sugniuždyto Ordino didysis magistras kurį laiką tiesiog neturėjo nei jėgų, nei laiko užsiimti Klaipėdos kazusu - tuo labiau kad karo metais Klaipėda vėl tapo pavaldi (iki 1468 m.) Livonijos magistrui, kurio galimybės likviduoti piratų lizdą Klaipėdoje buvo dar mažesnės.

Neatsitiktinai liubekiečiai 1467 m. pradžioje skundėsi Vokietijos magistrui.

Neabejotina, kad Klaipėdos komtūras katastrofiško Ordino pralaimėjmo kare sąlygomis puikiai išnaudojo nuošalios pilies Prūsijos ir Livonijos sandūroje teikiamas galimybes.

Sunkiau atsakyti į klausimą, kodėl, 1467 metais prabilę apie Klaipėdos komtūro savivalę ir pareikalavę sutramdyti piratus, Hanzos miestai nutilo ir apie šią problemą vėl pradėjo kalbėti tik 1472 metais.

Galbūt po 1467 m. demaršų Klaipėdos komtūras buvo priverstas nutraukti nusikalstamą veiklą ir vėl ėmė verstis plėšikavimu nuo 1472 metų, susidėjęs su Jakobu vam Rode?

Šią prielaidą paneigia Livonijos magistro 1472 m. gegužės 10 d. laiškas Liubeko miesto tarybai, kuriame jis nesutiko su vendų miestų priekaištais, esą jau keletą metų jūros plėšikus ir Jakobą vam Rode globojantis Klaipėdos komtūras tai daro su magistro žinia ir pritarimu.

Belieka spėti, kad galbūt Klaipėdoje įsitaisiusių piratų veiksmai iki 1472 m. pernelyg neiškrito iš specifinių tų laikų laivybos ir jūros prekybos sąlygų konteksto, todėl 1468-1471 m. Hanzos šaltiniai apie tai nekalba.

Nėra iki galo aiškus ir pačių piratų likimas.

Jeigu Ordino didžiojo magistro šaltiniai kalba apie didelį karo žygį į Klaipėdą ir sučiuptų piratų nukirsdinimą, tai Livonijos magistro pranešime sakoma, kad jūrų plėšikai apleido Klaipėdą savanoriškai.

Ordino ir jo pareigūnų prekybos Klaipėdoje XIII-XV a. laikotarpiu galimybių ir mastų analizės pabaigoje aptarsime ir įvertinsime G. Willoweito įžvalgas ir jomis pasirėmusio lenkų istoriko R. Czaja išvadas.

 littlestprettythings.com / nuotr.

Laivus suskirstė į grupes

G. Willoweito nuomone, apie prekybos viduramžių Klaipėdoje būklę galima daryti tam tikras išvadas remiantis tik vienu patikimu šaltiniu - tuo laikotarpiu Klaipėdos komtūrijos dispozicijoje buvusiais laivais.

Dvylikoje išlikusių 1376-1447 m. laikotarpio komtūrijos inventorių aprašuose užfiksuotus laivus jis suskirstė į 5 grupes.

Didesnius jūrinius laivus, žvejų laivus, Deimenos laivus, krovinines valtis ir mažus laivus.

G. Willoweito nuomone, didesniųjų laivų reikšmė buvo antraeilė, o krovininės valtys ir ypač Deimenos laivai (Deimeschiffe) buvo vidaus vandenų laivai, naudoti prekyboje su Lietuva Nemunu iki Kauno bei gabenę Kuršių mariomis Ordino krovinius į Klaipėdą, o iš Klaipėdos - žuvis.

Menką tokių vidaus vandenų krovininių-prekybinių laivų kiekį inventoriuose jis siejo su Gilijos-Deimenos vandens keliu, izoliavusiu Klaipėdą nuo prekybos su Lietuva.

Visus šiuos vertinimus reikia patikslinti.

Visų pirma G. Willoweitas didžiausiais, tinkamais plaukioti jūra komtūrijos laivais laiko nassuten, kurie, mūsų nuomone, buvo vidaus vandenų laivai, Ordino naudoti visų pirma kariniais tikslais.

Sunku pasakyti, kada ir kaip paplito klaidingas šios laivų rūšies klasifikavimas.

Pažymėtina, kad Ordino iždininko bei didžiosios raštinės knygų dalykinėse rodyklėse nassuten iš tiesų įvardijamas kaip jūrinis laivas.

Visgi abiejų šaltinių turinio analizė nesunkiai įrodo, kad tai buvo burę turėjęs irklinis vidaus vandenų laivas: tai liudija labai maža laivo kaina (11 markių už 1 nassuten), laivų reisų maršrutai, minimi šių laivų irklininkai ir kt.

Kad nassuten buvo vidaus vandenų laivai, mus galutinai įtikina 1453 m. rugpjūčio 6 d. dokumento turinys: 50-60 ginkluotų vyrų gabenami laivu iš Livonijos į Klaipėdą, kur persodinami į nassuten tolesnei kelionei per Kuršių marias.

Tai leidžia mums atmesti prielaidą, kad nassuten kaip esą jūriniai laivai galėjo būti Ordino ir komtūrijos pareigūnų naudojami jūrų prekybos tikslais.

Tuo tarpu nekritiškai perimdamas G. Willoweito nuomonę R. Czaja daro visiškai klaidingą išvadą, esą nuo XV a. 4-ojo dešimtmečio komtūrijos inventoriuose užfiksuotas didesnis „jūrinių“ laivų skaičius „tikriausiai liudytų augantį prekių išvežimą jūros keliu į Baltijos jūros miestus“, ir kad drauge tai „atskleidžia Klaipėdos tapsmą prekių iš ekonominio užnugario Lietuvoje perkrovimo vieta“ (!), uosto virtimą vartais į Lietuvą.

 

Bus daugiau.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder