Vydūno ir Čiurlionio kūryboje - tautiškumo esmės gili pajauta bei artima dvasinė giminystė

„Vilniaus žiniose“, aprašydamas kelionės iš Tilžės į Vilnių viešnagės įspūdžius, Vydūnas daugiausia dėmesio skyrė būtent šio genijaus paveikslams. 

M.K. Čiurlionio kūrybos sukeltas pirmasis įspūdis Vydūnui leido ją vertinti kaip įstabiausią to meto lietuvių dailės reiškinį bei ypatingą lietuviškumo dvasios apraišką, kaip išskirtinį mūsų mene ir labai vykusį abstrakčių filosofinių idėjų įkūnijimo dailės priemonėmis pavyzdį. 

Mąstytojas iš Tilžės pabrėžė, kad tos idėjos nėra išprotautos, kadangi M.K. Čiurlionio kuriamasis vaizdas ne racionaliai sukonstruotas, o tiesiog liejasi iš vidinių kūrėjo dvasios galių, iš jo gimdomų vizijų. „Čiurlionis buvo regėtojas“, – teigė Mažosios Lietuvos kūrėjas. 

Ypač aukštai Vydūnas įvertino M.K. Čiurlionio paveikslą „Žinia“. Šis kūrinys „ne tiek šviečiąs, kiek skambąs“, jame „lyg girdi aušros sušvitimą, saulės užtekėjimą arba lyg regi jūrų amžinąjį griausmą.

 Tai iš tikro nebe bandymas ir ieškojimas iš visokių gyvenimo pakraščių naujienų, baisių ir skaudžių, – yra tai jau veikalas“, - „Vilniaus žiniose“ 1908 m. rašė Vydūnas. 

M.K. Čiurlionio „Žinia“ bene geriausiai atitiko paties Vydūno dvasios užmojus, todėl visam gyvenimui išliko atmintyje kaip tikroji čiurlioniškojo skrydžio aukštuma.

Pasak Vydūno, M.K. Čiurlionio „vaizdų linijos, pavidalai ir spalvos yra simboliai anapus šio pasaulio esančių dalykų, esančio gyvenimo“. 

M.K. Čiurlionio simbolizmas esąs tikroji ir esminė jo lietuviškumo išraiška. 

Didžiąja dalimi Čiurlionio vizijų vaizdai nėra susiję su Lietuva, tačiau jais kalbanti pati lietuvio dvasia, savaime linkstanti apsireikšti simboliškai.

„Rodos rimtai mėgindami tikrai išrasime, kad mes, lietuviai, daugiau negu kitos tautos linkę simboliais apsireikšti“, – rašė Vydūnas  netrukus po dailininko mirties, 1911 m. „Jaunimo“ žurnale.

 M. K. Čiurlionio fondo interneto puslapyje glaustai pateikiama lietuvių tautos genijaus charakteristika: 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – tai unikali asmenybė Lietuvos kultūros istorijoje, žinoma ne tik kaip talentingas tapytojas, bet ir kaip kompozitorius, sukūręs daugiau nei 250 muzikos kūrinių. 

Čiurlionis tapė ir kūrė muziką, įkvėptas gamtos, kosmoso, filosofijos ir mitologijos – jo darbai dažnai siejami su simbolizmu ir modernizmu.

Čiurlionio pasaulio matymas ir jo įvairiapusiškumas kelia nuostabą. Kartais jo kūryba atrodo genialios vaizduotės vaisius, o daug dažniau – tai lyg menininko realaus gyvenimo dalelė, toji pusė, kuri be talento būtų likusi neatskleista. 

Visoje Čiurlionio kūryboje juntamas jo lengvas, o kartu ir svarus braižas. Lyg potėpis. Ar tempera, ar žodžiu, jis tapo ir skamba. 

Čiurlionio tekstuose dažnai sutinkamas Tas, kuris žmogui suteikė gyvenimą, pasaulį ir pažinimo dovaną. Viešpaties buvimas išaukštinamas, jam nuolatos skiriami dėkingumo žodžiai už tokią nuostabią patirtį – matyti ir jausti. 

„Išdėstai prieš mane savo stebuklus ant rausvų kalnų viršūnių, ant pilkai žalsvų uolų – fantastiškų, kaip užburtų karalaičių rūmai.“ ** Kartais į Jį nukreipiami egzistenciniai, gyvenimo kelio prasmės, kūrybos, klausimai: „Bet kur link mes einame, Viešpatie? 

Kame to kelio galas?“. 
M.K. Čiurlionis savyje jautė ir pergyveno visą pasaulį, savotišką vizijų, garsų ir vaizdų rinkinį, tapė, muzikavo ir rašė iš to jausmo. Dalinosi su pasauliu tuo, kokį jį matė.

Vydūno draugijos svetainėje dr. Vaclovo Bagdonavičiaus  paskelbtame straipsnyje „M. K. Čiurlionis Vydūno interpretacijos prizmėje“ (2012-02-20), be kita ko, rašoma:

„Apie Čiurlionio kūrybą daug turėčiau pasakyti“, – 1936 m. rašė Vydūnas viename iš laiškų pradedančiai dailininkei Monikai Lapinskaitei. 

Tas pasakymas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana banalus: juk ir kiekvienas iš mūsų apie genialią Čiurlionio kūrybą galėtume ne tiek mažai pasakyti. Tačiau Vydūno santykis su Čiurlioniu yra kitoks negu bet kurio čiurlioniškųjų vizijų suvokėjo ar vertintojo. 

To santykio ypatingumas yra tas, kad abu kūrėjai, nors ir reikšdamiesi skirtingose kūrybos sferose – vienas filosofijoje ir dramaturgijoje, kitas dailėje ir muzikoje – buvo likimo į tą pačią dvasios šalį atvesti klajūnai, ragavę tų pačių šaltinių gaivą, išvydę tuos pačius visatos sąrangos principus ir pro jų prizmę žvelgę į žemiško gyvenimo vyksmus, regėjo vos ne tas pačias būties raiškos vizijas.

Kitas ypatingos svarbos šių kūrėjų bendras bruožas – tautiškumo esmės gili pajauta ir sugebėjimas subtiliai ir galingai ją realizuoti kūryboje. 

Šiuo aspektu jų kūrybinius palikimus, perfrazuojant Vydūną, galima pavadinti ryškiomis vydūniškąja ir čiurlioniškąja lietuviškumo apraiškomis. 

Dar viena bendra esminė Vydūno ir M.K. Čiurlionio kūrybos savybė – filosofinis jos pobūdis. 

Tuos bendrumus dar galėtume papildyti ir tuo, kad tiek Vydūno, tiek Čiurlionio kūrybinė veikla sudarė labai reikšmingą savo laiko lietuvių dvasinės kultūros klodą, esmingai veikė tos kultūros raidą“, - pažymi dr. Vacys Bagdonavičius.

Dar XX amžiaus pradžioje žinomas Lietuvos filosofas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, prof. Stasys Šalkauskis, yra rašęs apie Vydūno ir Čiurlionio kūrybos sąsajas: „Tarp šių dviejų kūrėjų, veikiančių tokiose skirtingose srityse, vis dėlto matyti artima dvasinė giminystė. 

Tą vietą, kokią užėmė Vydūnas šiuolaikinėje literatūroje, Čiurlionis užima vaizduojamajame mene. [...] Vydūnui labai svarbi žodžių garsinė ir vaizdinė išraiška, kartais netgi sąskaita minties, kuri dėl to tampa ištęsta ir miglota...“- (S. Šalkauskis, Sur les confins de deux mondes, 1919, [psl. 184]). 

Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), 2020 m. rugsėjo mėn. parengusi išties įdomų mokslinį straipsnį „Individualybės formos po kosminiu gaubtu: Vydūno ir Čiurlionio kūrybos sąsajos“, rašo: „Kosminė dimensija, iškylanti Vydūno ir Čiurlionio kūryboje, S. Šalkauskio kildinama iš pažinties su Rytų kultūra: „Vydūnas, išaugęs vakarietinio aktyvumo vokiškame krašte, svėrėsi į rytietinę kontempliaciją. 

Čiurlionis, susidūręs su vakarietinės kultūros individualizmu lenkuose, pasinešė į kosminį universalizmą, būdingą Rytų filosofijai“- (S. Šalkauskis, „Sur les confins de deux mondes“, 1919, [psl. 184-185]).
------------------------------------------------------------------------------
Gerb. kolegos, KU studentai, KU „Žemynos" gimnazijos moksleiviai, Vydūno draugijos nariai, KU kultūros renginio „Vydūnas-Tautai ir valstybei"-27 dalyviai!

Jūsų dėmesiui 2026 m. vasario 13 d. 16 val. KU Stasio Vaitekūno auloje (Herkaus Manto g. 84) vyksiančio kultūros renginio „Pasaulio sukūrimas Vydūno ir M.K. Čiurlionio kūryboje" . 
Skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 108-osioms metinėms.

PROGRAMA ir PLAKATAS.

Anonsą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas Ivanauskas