Klaipėdos universitete pristatytas Vydūno raštų, dramaturgijos tritomis

KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas: "Vilhelmas Storosta Vydūnas - iškilus Mažosios Lietuvos mąstytojas, šauklys į nepriklausomą, skaidrią ir sveiką lietuvių tautos būtį, kūrė ir plėtojo savo idėjas būtent Vakarų Lietuvos krašte, kas ir dabar tebėra aktualu bei artima Klaipėdos krašto gyventojams.

Dar praeitame šimtmetyje Vydūnas savo aktyvia švietėjiška veikla vienas pirmųjų sukūrė sveikos gyvensenos ideologiją, iškeldamas dvasines vertybes.

Vydūno kūrybinis palikimas, sietinas su tauriu žmogiškumu bei dvasinėmis vertybėmis, yra nesenstantis, atsparus laikmečio iššūkiams - tai išties puikus pagrindas sveikatos mokslų studijoms, apimant sveiką gyvenseną bei visuomenės sveikatą plačiąja prasme."

Prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ LINARTIENĖ:

Archyvų nuotr.

Aušra Martišiūtė Linartienė.

"Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) dramos kūrinius rašė Tilžės Lietuvių giedotojų draugijos vaidintojams Prūsų arba Mažąja Lietuva vadinamame krašte. Nuo 1899 m. iki draugijos uždraudimo 1935-aisiais jis nuosekliai vykdė uždavinį „meilę į lietuvių kalbą ir tautą žadinti ir tuomi lietuvių kilmę į garbę iškelti“.

Su draugijos vaidintojas Vydūnas pastatė savo parašytas komedijas, dramas, misterijas, tarp jų – trilogijas „Probočių šešėliai“, „Amžina ugnis“, misteriją „Jūrų varpai“.

Žiemą vaidino Tilžės, kitų Mažosios Lietuvos miestelių salėse, vasarą – atvirose erdvėse, – Tilžės parke, ant Rambyno kalno.

Atkūrus valstybę, Vydūnui rūpėjo, kad Lietuva taptų laisvų žmonių bendrija, siekiančia kilnių tikslų, suprantančia nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos uždavinius (filosofinį veikalą „Mūsų uždavinys“ Vydūnas dedikavo „Lietuvių tautai, tvirtinančiai savo nepriklausomybę“).

Paskaitomis, pamokomis Lietuvos mokyklose, raštais, straipsniais, dramos kūriniais Vydūnas kvietė tapti žmogumi sau, tautai, žmonijai ir į tą kvietimą įsiklausė Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiųjų karta, vydūniškąsias nuostatas diegusi ir savo vaikams."

Archyvų nuotr.

Aušra Martišiūtė Linartienė su pranciškonu broliu Benediktu.

Kino ir teatro režisierius Jonas VAITKUS:

"Reikia skaityti Vydūno tekstus. Jie svarbūs kiekvienam sąmoningam žmogui. Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį, po karo traukdamasis iš Tilžės į Vokietijos gilumą, ne kartą sumuštas, apiplėštas, atsidūręs mirties akivaizdoje, matydamas vargą, skurdą, kančias, Vydūnas mąstė apie gėrio ir blogio susidūrimą, šviesos ir tamsos jėgų sąveiką.

Apie ypatingą žmogaus prasmę. Apie tauresnio žmoniškumo užtekėjimą."

Klaipėdos universiteto kultūros renginių ciklas

„Vydūnas – Tautai ir valstybei“

Penktasis renginys

VYDŪNO DRAMŲ UNIVERSALUMAS – TADA IR DABAR

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, Vydūno draugijos pirmininkė, prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ LINARTIENĖ pristatė Vydūno raštų, dramaturgijos tritomį.

KU prof. dr. Roma BONČKUTĖ apžvelgė Vydūno dramų lietuviškumo vaizdinių ištakas.

Buvo atliktas teatro ŠouXmas vizualinis projektas - spektaklis pagal Vydūno misteriją ,,JŪRŲ VARPAI".

Režisierius, aktorius Domininkas MALAJAVAS

Pianistas Saulius ŠIAUČIULIS

Dailininkė Laura GUOKĖ

Legendinis kino ir teatro režisierius Jonas VAITKUS, Nacionaliniame Kauno dramos teatre neseniai pastatęs reginių sceninę misteriją pagal Vydūno kūrybą "NE SAU ŽMONĖS", praturtino Klaipėdos universiteto renginio programą savo įžvalgomis bei pastabomis apie Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno kūrybinio palikimo aktualumą nūdienos realijų kontekste.

KU kultūros renginių ciklo „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ moderatorius - STIMC specialistas Juozas Ivanauskas.

 

Sidebar placeholder