Klaipėdos uostas ir miestas Lietuvos valstybėje. Amžininkų atsiminimai apie Ievą Simonaitytę

Tai Klaipėdos uosto augimas, plėtra ir Klaipėdos virsmas užsienio prekybos centru, kai buvo statomos naujos krantinės, kūrėsi įvairios bendrovės, formavosi Lietuvos laivininkystė. Iki 1938-ųjų Lietuvos valstybė investavo į Klaipėdos uosto vystymąsi beveik 42 mln. litų.

Laidoje taip pat skamba „Į žvejus eisiu...“ iš Martyno Liudviko Rėzos (vok. Martin Ludwig Rhesa, 1776 m. Karvaičiuose–1840 m. Karaliaučiuje) drauge su devyniais talkininkais sudaryto ir 1825 m. savo lėšomis Karaliaučiuje išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos oder Litthauische Volkslieder“, skaitomi knygų – Ieva Simonaitytė „Pikčiurnienė“ ir Edita Barauskienė „Gyvasis lietuvybės kraujas“ – fragmentai, amžininkų atsiminimai apie žymiausią Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoją lietuvių prozoje, Klaipėdos krašto metraštininkę Ievą Simonaitytę (vok. Ewa Simoneit, 1897 m. Vanaguose–1978 m. Vilniuje).

Dalyvauja: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, Drevernos „Žvejytės“, ansamblio vadovė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė, lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė, aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas.

Klaipėdos krašto metams skirtą radijo poringių ciklą „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, įgyvendina Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“.