Klaipėdos visuomenės veidą formuoja ir dingstančios ar „tobulinamos“ bibliotekų knygos

Apie tai, kokios knygos dažniausiai dingsta ir ką visa tai pasako apie skaitytojų poreikius, įpročius bei šiandienos visuomenę, kalbėjomės su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Raimonda Vielavičiene, vyriausiąja bibliotekininke Lina Bimbiryte ir vyresniąja bibliotekininke Dovile Kubiliūte.

Per savo darbo metus bibliotekoje turbūt esate mačiusios įvairiausių situacijų. Kokie atvejai, kai knygos buvo pavogtos, sugadintos ar grąžintos labai netikėtos būklės, jums labiausiai įsiminė?

Lina Bimbirytė: Manome, kad kiek yra bibliotekininkų, tiek ir istorijų galime papasakoti apie knygos gyvenimą bibliotekoje ir už jos ribų.

Skaitytojai tikrai yra grąžinę knygų su naminių augintinių paliktomis „žinutėmis“ bibliotekininkams, pvz., šunų, papūgos ar kitų egzotinių gyvūnų apgraužtas knygas. Buvo atvejis, kai biblioteką su nerimu aplankė jaunuolis, nešinas maišeliu su skiautelėmis, nes jo numylėtinis ne tik kad knygą „pažymėjo“, bet ją sudraskė, susmulkino. Jaunuolis sykiu rankose turėjo ir naują, tokią pačią knygą.

Daugeliu atvejų jaučiasi, kad knyga - iš pajūrio miesto bibliotekos: dažnai knygos atnešamos smėlėtos, iš jų vos ne smėlio kopą galėtum supilti.

Dovilė Kubiliūtė: Būna, kad skaitytojai „iliustruoja“ galbūt jiems atrodančias nuobodžias knygas, randame vaikų piešiniais „puoštas“ knygas. Skaitytojai taip pat „papildo“ perskaitytą turinį ir savo reakcija į situaciją, kartais taip net pakviesdami kitus skaitančius reaguoti. 

Yra tekę knygoje rasti tekstą, kuris buvo tarsi grupės žmonių diskusija ar pokalbis. Gaila, kad atmintyje išlieka tie atvejai, kai ką tik gauta, nauja knyga pasiekia tik keletą skaitytojų ir pas mus grįžta jau visiškai praradusi „prekinę“ išvaizdą. Knyga gyvena savo gyvenimą, tačiau kitam skaitytojui jau gali būti nebemiela.

Raimonda Vielavičienė: Daugeliu atvejų jaučiasi, kad knyga - iš pajūrio miesto bibliotekos: dažnai knygos atnešamos smėlėtos, iš jų vos ne smėlio kopą galėtum supilti. Knygos keliauja ir yra skaitomos.

Pagal grąžintas knygas galima suprasti skaitytojų meniu pasirinkimus: knygos išteptos uogiene ar prisigėrusios aitriai „kvepiančių“ dūmų, randame ir šokolado, saldainių ar sūrelių popierėlių, kurie atlieka skirtuko vaidmenį, kol skaitytojai mėgavosi desertu. 

Dažnai grąžinamos knygos, kurios „išsimaudė“, tik neaišku - kur. Arba buvo sulaistytos kava, kokiu kitu gėrimu. Teko čiupinėti knygą, kuri grįžo dvigubai storesnė, išsipūtusi, bibliotekininkai spėja, kad ją buvo bandoma džiovinti plaukų džiovintuvu ar ant radiatoriaus.

Ar yra tam tikrų knygų ar žanrų, kurie iš bibliotekos lentynų dingsta dažniausiai? Ką, jūsų manymu, tai gali pasakyti apie skaitytojų interesus ar poreikius?

Raimonda Vielavičienė: Buvo laikas, kuomet iš lentynų dingdavo ar ilgiau pas skaitytojus užsibūdavo religinio pobūdžio knygos, pvz., Biblija ar Testamentas. Taip pat pas skaitytojus užsilaikydavo turistiniai atlasai, kelionių knygos. Šiuo metu ilgiau užsibūna knygos, skirtos savišvietai, savęs pažinimui, taip pat ir politinio pobūdžio knygos, istorinės. Dažnai skaitytojams nesinori grąžinti knygų, kurias galima skaityti ne po vieną kartą, vis sugrįžti prie skirtingų knygos tekstų.

Dovilė Kubiliūtė: Išskirti galima atvejus, kuomet dingsta retos, sunkiai gaunamos, kurių jau nebėra pirkti knygos. Jos nebūtinai yra vertingos visuotine prasme, tačiau gali būti kažkuo vertingos konkrečiam žmogui.

Yra skaitytojų, kurie taiso knygose rastas gramatines klaidas, įrašo praleistus žodžius.

Lina Bimbirytė: Yra buvę, kad senesnio leidimo knygą, kuria knygynai jau nebeprekiauja, skaitytoja prašė parduoti. Netgi klausė, ką galėtų vietoj jos atnešti, kad nebereiktų grąžinti bibliotekai.

Knygų dingimas yra savotiškas žmogaus ar bendruomenės veidrodis, kuris parodo, ko žmonėms trūksta (nuo dvasinės ramybės iki praktinių žinių), kas jiems kelia smalsumą ir kokiomis temomis jie vis dar nedrįsta atvirai pripažinti besidomintys.

Ar pastebite atvejų, kai knygos būna sąmoningai niokojamos - pavyzdžiui, išplėšiami puslapiai, užbraukiamos vietos, paliekami komentarai? Kaip bibliotekos darbuotojai reaguoja į tokius atvejus?

Raimonda Vielavičienė: Taip, kad ir kaip būtų gaila, tai dar dažnai pasitaikantys atvejai. Užbraukiamų vietų (ypač dalykinėse knygose) būna nuolat, taip pat - ir pažymėtų lapeliais.

© Iš kairės: Raimonda Vielavičienė, Dovilė Kubiliūtė, Lina Bimbirytė.

Dovilė Kubiliūtė: Yra skaitytojų, kurie taiso knygose rastas gramatines klaidas, įrašo praleistus žodžius. Mokyklinėje, programinėje literatūroje itin dažnai skaitytojai palieka komentarų, įžvalgų, filosofinių pamąstymų. Iškritusių puslapių kartais randama, neretai tai būna susiję ir su pačia knygos leidimo kokybe, ne tik su skaitytojų įpročiais.

Lina Bimbirytė: Vienoje jaunesniesiems paaugliams skirtoje knygoje esame radę įspėjantį įrašą apie neva žudiko sekamą knygą. Norinčiam išvengti nelaimės, buvo siūloma į tam tikrą pašto dėžutę įmesti 20 Eur. Būna, kad skaitytojai lietingomis dienomis nesaugo knygų ir grąžina jas sulytas, susibangavusias. Arba mažų vaikų pripaišytas, augintinių apkramtytas.

Ką knygose randami „randai“ ar radiniai gali papasakoti apie skaitytojų santykį su knyga ir skaitymo kultūrą?

Raimonda Vielavičienė: Knygose palikti „pėdsakai“ yra tarsi neoficialus bibliotekos archyvas, liudijantis apie skaitytojo santykį su tekstu ar knyga. Kartą senoje Hemingvėjaus knygoje rasta užrašyta frazė „Kaip norėčiau kalėti tavo širdyje be jokios priežasties iš ten pabėgti...“ Taigi tekstas ir knyga paveikė skaitytoją.

Dovilė Kubiliūtė: Kartais pagal paliktą skirtuką gali nuspėti skaitytojo pomėgius ar vietą, kur knyga buvo skaityta, pavyzdžiui, lėktuvo, autobuso bilietas, loterijos bilietas, džiovinti augalai, saldainio popierėlis, religinis paveiksliukas, bilietai iš kino, teatro, muziejų.

Lina Bimbirytė: Tarp knygų paaugliams pasitaiko knygos gale ranka rašytų įrašų-nuomonių apie perskaitytas knygas. Taip pat pasitaiko trumpų palinkėjimų būsimam knygos skaitytojui ar netgi kelių skaitytojų atsiliepimų, paantrinimų, kad tikrai knyga palikusi įspūdį ir pan.

Atsiranda ir „cenzūruotojų“ - kai kurie skaitytojai jaučiasi žinantys daugiau, užbraukia, išbraižo ar net išpjausto pastraipas, kurios nesutampa su jų politinėmis, religinėmis ar moralinėmis nuostatomis.

Ar esate patyrę ir savotiškų „bibliotekos stebuklų“ - pavyzdžiui, kai skaitytojai po daugelio metų sugrąžina dingusią knygą, ją sutaiso ar net atsiprašo už senas klaidas? Gal tarp jums dovanojamų knygų būna labai vertingų?

Raimonda Vielavičienė: Visos bibliotekos turi skolininkų, mūsų - ne išimtis, tačiau jie yra mažoji skaitytojų dalis. Dažnai žmonės pamiršta, kad turėjo pasiskolinę bibliotekos knygų, iki kol prireikia apsilankyti bibliotekoje, arba, pavyzdžiui, kraustydamiesi randa seniai paimtas knygas. Tad nuoširdūs atsiprašymai bibliotekoje yra gana dažni. Vis dėlto būna ir piktnaudžiaujančių skaitytojų, kurie nežiūri rimtai į knygos skolinimąsi iš bibliotekos.

Dovilė Kubiliūtė: Būna, kad skaitytojai padovanoja naujų, ką tik išleistų, bet jau perskaitytų knygų, nenorėdami apsikrauti daiktais.

Lina Bimbirytė: Vis dar dažnai skaitytojai bando patys suklijuoti vaikų ar augintinių neatsargiai „paskaitytas“ knygas. Tik tenka juos įspėti, kad to nedarytų, nes labiau galima knygai pakenkti. Artėjant Kalėdoms, ištinka knygų dovanojimo bumas. Šeimos ima dovanoti perskaitytas, „išaugtas“ knygas.

Ar pastebite, kad skaitytojų pasirinkimai keičiasi priklausomai nuo laikmečio - pavyzdžiui, visuomenės nuotaikų ar aktualių įvykių?

Raimonda Vielavičienė: Taip, nuo laikmečio ir tuometinių aktualių situacijų (pandemija, karas ir kt.) tikrai keičiasi ir skaitytojų poreikiai ir pasirinkimai. Taip pat ir reklamos lemia skaitytojų pasirinkimus.

Manome, kad knygos vertė šiandien yra šiek tiek devalvuota - visgi knygų prieinamumas yra didelis, pasirinkimas milžiniškas, skaityti galime kartais net keliomis kalbomis.

Dovilė Kubiliūtė: Prasidėjus karui Ukrainoje padidėjo poreikis skaityti knygas karo tema, finansų reformos kelia susidomėjimą knygomis apie pinigus, investavimą ir pan., atėjęs pavasaris pažadina norą sveikiau maitintis, Kalėdos smarkiai padidina susidomėjimą kalėdinėmis meilės istorijomis, lapkritį skaitytojai ieško Nobelio premija apdovanotų rašytojų, Lietuvoje vykstantys Metų knygos rinkimai taip pat padidina susidomėjimą tam tikrais autoriais.

Raimonda Vielavičienė: Taip pat, žinoma, susidomėjimas padidėja, kai socialiniuose tinkluose žinomi žmonės pasidalina rekomendacijomis.

Ar jūsų skaitytojai reaguoja į politinę situaciją šalyje ar pasaulyje, ar pastebite didesnį susidomėjimą tam tikromis politinėmis, istorinėmis ar visuomeninėmis knygomis?

Dovilė Kubiliūtė: Susidomėjimą aktualijomis tikrai pastebime. Pavyzdžiui, kai vyko popiežiaus rinkimai 2025 m., itin išaugo susidomėjimas Robert Harris knyga „Konklava“ ir Dan Brown knyga „Angelai ir demonai“.

Raimonda Vielavičienė: Skaitytojai aktyviai reaguoja ir į politinę situaciją provokuojančiais pasisakymais ar klausimais bibliotekininkams, bet knygų niokojimų nepasitaikė.

Lina Bimbirytė: Prasidėjus karui Ukrainoje, natūraliai kilo knygų ukrainiečių kalba poreikis bei knygų, padedančių mokytis lietuvių kalbos. Pastarasis poreikis vis dar neslopsta.

Ar per pastaruosius metus pasikeitė skaitytojų amžius ar jų įpročiai?

Raimonda Vielavičienė: Biblioteka jau seniai nebėra vien tik knygų išdavimo vieta. Įvairaus amžiaus žmonės bibliotekos erdvėmis naudojasi pagal savo poreikius - mokslams, susitikimams, laisvalaikio praleidimui, dalyvavimui renginiuose, mokymuose, edukacijose, dalyvauti klubų susitikimuose (skaitančiųjų, užsienio kalbų, rankdarbių, kultūrinių).

Lina Bimbirytė: Šeimos su įvairaus amžiaus vaikais labai dažnai lankosi bibliotekoje, nes jiems čia patinka leisti laisvalaikį: žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, susitikti su draugais. Kasdien po pamokų ir savaitgaliais Vaikų ir jaunimo biblioteka šurmuliuoja. Yra nemažai vaikų, kurie po pamokų mėgsta ateiti į biblioteką, nes žino, kad joje ras bendraminčių ar tiesiog jiems patogu bibliotekoje laukti būrelių, ruošti namų darbus, su draugais ruošti projektus mokyklai. Jaunimo lankosi kiek mažiau, jie dažniausiai ieško atokesnio kampo, kur galėtų prisėsti, kalbėtis, užkandžiauti.

Dovilė Kubiliūtė: Tie, kurie į biblioteką užsuka dėl knygų, yra įvairaus amžiaus, nepavyktų išskirti vienos amžiaus grupės. Kartais sezonas nulemia skaitymo įpročius, vieni labiau skaito žiemą, kiti - labiau vasarą. Galima pastebėti didesni lankytojų skaičių prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Kaip manote, ar keičiasi žmonių požiūris į knygą kaip vertybę - ar šiandien ji saugoma ir gerbiama taip pat, kaip anksčiau?

Dovilė Kubiliūtė: Manome, kad knygos vertė šiandien yra šiek tiek devalvuota - visgi knygų prieinamumas yra didelis, pasirinkimas milžiniškas, skaityti galime kartais net keliomis kalbomis. Esame labai toli nuo to laiko, kai jas reikdavo perrašyti ranka. Daiktai tapo greitai pakeičiami, mažesnis akstinas juos saugoti, galbūt jos kažkiek mažiau vertinamos, nes tai tarsi savaime suprantama vertybė. Kaip bibliotekininkei, norėtųsi, kad žmonės labiau mylėtų ir saugotų bibliotekos knygas grąžindami jas švarias, nepripaišytas, be nemalonaus kvapo ir dėmių.

Lina Bimbirytė: Kalbant apie šeimas, jaučiasi, kad jei tėvams knygos yra vertingos, tai ir vaikams jie stengiasi perduoti pagarbą ir meilę knygoms. Būna šeimų, kurie stengiasi pirmosioms savo atžaloms knygas pirkti. Vaikams augant ir knygų poreikiui padidėjus, jie atranda biblioteką, nes bibliotekos pasiūla didelė, o tiek knygų savo lėšomis įsigyti - didelė finansinė našta.

Jei pažvelgtume plačiau: ar tai, kokios knygos vagiamos, niokojamos ar priešingai - labiausiai saugomos ir skaitomos, gali kažką pasakyti apie mūsų visuomenę ir jos vertybes šiandien? Ar tai priklauso nuo skaitytojų amžiaus?

Dovilė Kubiliūtė: Požiūris į knygą ir jos saugojimą visada priklauso nuo amžiaus ir turimos patirties. Labiausiai knygas saugo tie, kas yra patyrę tikrą nepriteklių, žino, ką reiškia knygų neturėti. Akivaizdu, kad labiausiai pavargusios bibliotekos knygos yra pačios skaitomiausios, reikalingiausios ir prie jų nusidriekusios ilgiausios rezervacijos eilės.