Kretingos muziejuje – kolekcija, perrašiusi Lietuvos fotografijos istoriją

Tuo fotografijos meno gerbėjai galėjo įsitikinti parodoje apžiūrinėdami apie 20 išdidintų fotografijų ekspoziciją. 

Tačiau įdomiausiu renginio įvykiu tapo galimybė iš arti pamatyti paties grafo B. H. Tiškevičiaus (1853–1935) sukurtus masyvius albumus, kuriuos pristatė aukcione juos įsigiję meno tyrinėtojai Dominykas Šaudys ir meno istorikė Regina Šemiotaitė.

Fotografijos suskirstytos ciklais

Tiems albumams – 135 metai, jie – gana geros būklės, tituliniai jų lapai padengti aukso dulkėmis. Moterų aktai fotografijose – labai subtilūs, juose nėra nė ženklo vulgarumo. 

Meno istorikė R. Šemiotaitė akcentavo, kad Tiškevičiaus fotografijos stebina konceptualia švara: tai nėra atsitiktiniai kadrai ar eklektiški bandymai, o – sąmoningai sukonstruotos kompozicijos. 

Kūnas čia nėra geismo objektas: jis tampa formos, šviesos vidinės estetikos lauku.

Pozuoti grafas kviesdavosi aktores. Įdomiausia yra tai, kad meno gurmanas B. H. Tiškevičius jas fotografuodavo vis kitokiame fone, sukurdamas atskirus fotografijų siužetus – tam pasitarnaudavo gana brangūs jo supirkti daiktai: leopardo kailiai, antikos skulptūros, senovės karybos detalės, egzotiški augalai ir pan. 

Todėl ir moterys-herojės dažnai vaizduojamos kaip nimfos ar deivės Afroditė, Minerva arba kariūnės. 

Pavaizdavęs būtent Minervą, pasak D. Šaudžio, grafas išsyk tapo žinomas ir populiarus ne tik tarp Prancūzijos aukštuomenės, bet ir fotografijos kūrėjų pasaulyje – išdidinta ši nuotrauka iškeliavo po pasaulį ir tebekeliauja ligi šiol.

Kiekviename albume – ištisi ciklai, tarkim, „Saulės vaikai“, kuriuos įkvėpė matytos operos ir operetės, kiekvienas ciklas pasakoja savas istorijas.

Į aukcioną – iš blusturgių

„Iš viso aukcione Prancūzijoje nupirkome 9 tokius albumus, kiekvienas jų svėrė per 10 kg, – versdamas puslapį po puslapio pasakojo jų savininkas D. Šaudys. – Pamatę išsyk supratome jų vertę ir nusprendėme – kas gi, jei ne mes? Dar vieną albumą įsigijome iš palikuonių. 

Taigi į Lietuvą sugrąžinta 10 albumų, kuriuose – per tūkstantis nuotraukų. Kai kurie meno istorikai B. H. Tiškevičiaus meno vertybių sugrąžinimą į Lietuvą prilygino kone Nepriklausomybės akto suradimui, – jaučiuosi tarsi laimėjęs loterijoje.“ 

Tačiau Į Lietuvą, meno tyrinėtojo teigimu, sugrąžinta tik nedidelė dalis B. H. Tiškevičiaus sukurtų fotografijos lobių, nes daug albumų sudegė per kilusį gaisrą, o jų įsigyti albumai į aukcionus pateko iš blusturgių.

Albume – ir asmeninė grafo istorija

D. Šaudžio žodžiais, grafas B. H. Tiškevičius nuo 1884 m. buvo Prancūzijos fotografijos draugijos narys, nuo 1897 m. priimtas į Paryžiaus fotoklubą, jis lankydavosi meno salonuose, sekdavo technines ir stilistines fotografijos naujoves.

Fotografija XIX a. pabaigoje sparčiai vystėsi, grafas turėjo galimybių sekti naujoves ir įsigyti pačią moderniausią techniką. Grafas daug keliavo po pasaulį, į Lietuvą parveždavo naujovių, mėgo staigmenas, mylėjo savo kraštą – Prancūzijoje įsigijo jachtą, kuria plaukiojo po pasaulio jūra, pavadinęs ją „Žemaitija“.

Albumuose atsispindi ir grafo asmeninė istorija: jis pamilo nekilmingą 16-metę merginą Izabelę, jau 17-kos susilaukė su ja nesantuokinio vaiko, tačiau vesti jos negalėjo. 

Vedė kitą moterį, su ja sugyveno 3 vaikus, tačiau nei Izabelės, nei jųdviejų vaiko nepamiršo. 

Kai mirė teisėta žmona, santykių su Izabele nebeslėpė, su ja rodydavosi viešumoje, daug keliavo. Jų meilės santykį – gilų, nuoširdų, linksmą ir su pokštais – atspindi fotografijos viename išlikusių ir į Kretingą atvežtų albumų.

Dar vienas Tiškevičių giminės „lobis“

Albumų savininkai R. Šemiotaitė ir D. Šaudys įsitikinę, kad iš jų galima bus surengti dar ne vieną fotografijų parodą. Pastaroji paroda „Nuogo kūno vaizdavimas B. H. Tiškevičiaus XIX a. pabaigos nuotraukose“ pirmiausia keliavo po Prancūziją per Lietuvos kultūros dienas, kol atkako į Lietuvą. 

Parodos partneris – Kauno rajono muziejus – sutiko išdidinti nuotraukas. Kretingoje ši paroda veiks iki lapkričio pabaigos.

Pristatydamas parodą ir svečius, Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys akcentavo, kad, atvežus ligi šiol mums mažai žinomo Tiškevičių giminės atstovo Benedikto Henriko kūrinius į mūsų miestą, tikslas buvo nors trumpam nukelti jos lankytojus į XIX a, bohemiškąjį Paryžių. 

O tuo pačiu darsyk pasidžiaugti, ko turtinga ši į Vakarų Europą kultūrą ir mokslą atsigręžusi kilmingo kraujo giminė, puoselėjusi naujoves ir Kretingoje – čia pradėjo veikti pirmieji Lietuvoje: elektrinė, telefonas, vaikų darželis.

„B. H. Tiškevičiaus pomėgis ir kūryba darsyk įrodo, kad Tiškevičių giminei labiau būtų tikę gyventi prie Senos, o ne Akmenos krantų. Bet mums labai pasisekė“, – sąmojingai kalbėjo R. Žiubrys.

Jis taip pat pasidžiaugė kretingiškio menininko Alfonso Lekavičiaus skulptūra „Mefistofelis“, kuri tarsi parodos vizitinė kortelė pasitiko jos lankytojus prieangyje, kviesdama prie jos pozuoti.