Kultūros tiltai tarp Lietuvos ir Vokietijos: įvertinta trijų dešimtmečių veikla puoselėjant Thomo Manno palikimą

Šis susitikimas tapo reikšmingu kultūriniu įvykiu, pažymėjusiu dviejų iškilių asmenybių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Thomo Manno – 150-ąsias gimimo metines.

© Vokietijos ir Lietuvos prezidentų su poniomis susitikimas Thomo Manno namelyje. Aivaro MOTUZO nuotr.

Nida – ypatinga vieta kultūros dialogui

Kalbėdamas apie unikalų Nidos kraštovaizdį, paženklintą permainingos istorijos, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad „nėra geresnės vietos mąstyti ir diskutuoti apie M. K. Čiurlionio ir Th. Manno palikimą, kaip ir apie Lietuvos bei Vokietijos strateginės partnerystės kultūrinius ir istorinius pagrindus.“

Vokietijos valstybinis apdovanojimas už kultūros ryšių stiprinimą

Susitikimo metu įvyko iškilminga ceremonija, kurioje Vokietijos prezidentas F. V. Šteinmajeris įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžių Vitalijai Teresai Jonušienei. Šis aukštas valstybės apdovanojimas skirtas už išskirtinį indėlį stiprinant Lietuvos ir Vokietijos kultūrinius ryšius bei Thomo Manno atminimo puoselėjimą.

Įvertinta trijų dešimtmečių kultūrinė veikla

Savo kalboje Vokietijos prezidentas pabrėžė, kad vos po kelerių metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Thomo Manno vasarnamis tapo ne tik pavyzdingai atkurtu muziejumi, bet ir gyvu kultūros centru, o rašytojo vardo festivalis tapo neatsiejama Vokietijos ir Lietuvos kultūrinių santykių dalimi.

Teikdamas apdovanojimą, Vokietijos prezidentas pabrėžė V. T. Jonušienės išskirtinį indėlį: „Savo ypatingu domėjimusi ir atsidavimu buvote ideali pirmoji Thomo Manno muziejaus ir kultūros centro Nidoje vadovė. Per tris dešimtmečius jūsų dėka šis muziejus tapo tuo, kuo jis yra šiandien. Jūsų veikla – tai pavyzdys, kiek daug gali lemti viena asmenybė: jos idėjos, vizijos ir ambicijos, kūrybiškumas, atkaklumas ir ryžtas.“

Vokietijos vadovas taip pat pažymėjo, kad Thomo Manno muziejus nuolat tampa intelektinių ir kultūrinių susitikimų, pokalbių bei konferencijų vieta, kas visiškai atitinka rašytojo puoselėtą dvasinį ir kultūrinį palikimą.

© Vitaliją Teresą Jonušienę pasveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas. Aivaro MOTUZO nuotr.

Padėka bendraminčiams ir linkėjimas taikos

Dėkodama už įvertinimą, V. T. Jonušienė prisiminė prieš tris dešimtmečius jai iškeltus svarbiausius uždavinius – įkurti Thomo Manno kultūros centrą, renovuoti rašytojo vasarnamį ir įgyvendinti Thomo Manno festivalio idėją. Ji dėkojo Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo nariams, kurių dėka buvo užmegzti glaudūs ryšiai su Vokietijos kultūros įstaigomis bei organizacijomis. Taip pat žmonėms, su kuriais teko dirbti.

„Šis kalnas iš tikrųjų užburia, ir linkiu, kad burtininko dvasia visada gyventų mumyse. Tegul ji padeda išsaugoti taiką pasaulyje ir jautrumą kitam žmogui“, - tokiu palinkėjimo savo padėkos žodį užbaigė V. T. Jonušienė.

Nuaidėjo kūrybinių dirbtuvių „Vasaros Media Studija“ uždarymo ceremonija

Birželio 23 d. – liepos 6 d. vykęs kūrybinių kino dirbtuvių projektas subūrė 46 dalyvius iš įvairių pasaulio šalių ir universitetų. Per dvi intensyvias savaites dalyviai sukūrė devynis trumpametražius filmus – nuo idėjos gimimo iki pasirengimo rodyti juos didžiajame ekrane.

Liepos 5 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje, įvyko šventinė filmų peržiūra, kurioje dalyvių darbai buvo pristatyti plačiajai publikai. Daugumos nominacijų nugalėtojus lėmė žiūrovų balsai, o geriausią režisierių, prodiuserį ir scenarijų išrinko speciali žiuri. 

Tradiciškai geriausi kūrėjai buvo apdovanoti skulptoriaus Algirdo Kuzmos sukurtomis statulėlėmis „Neringos žuvelė“.

Filmai kurti tarptautinėse kūrėjų komandose, įtraukiant kino profesionalus ir Neringos gyventojus, o dalyviams teorines paskaitas bei konsultacijas vedė dėstytojai – industrijos profesionalai.

Apdovanojimų ceremonijos metu Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis filmui „Laima“ (rež. Gabija Rimkutė) skyrė apdovanojimą už geriausiai atskleistą Neringos unikalumą, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė specialiuoju prizu apdovanojo filmo „Sūru“ / “Salty“ (rež. Gaudija Būtaitė) komandą.

Geriausio scenarijaus apdovanojimas šiais metais atiteko studentei iš Vilnius Tech Jelizavetai Aleksandrovai už filmo „Paskui Tave“ / “Promised Belt“scenarijų. 

Geriausio montažo režisieriumi išrinktas Portugalijos instituto ESMAD studentas Goncalo Cordoso, filmas „Paskui Tave“ / “Promised Belt“ (rež. Jelizaveta Aleksandrova). 

Geriausia garso režisiere tapo studentė iš Portugalijios Nuria Brito, filmas „Mano namai“ / “Chez Moi“ (rež. Matisse Filotto). 

Geriausio kameros operatoriaus apdovanojimas skirtas Ispanijos Institut Pere Martell studentui Adria Montes, filmas „Mano namai“ / “Chez Moi“ (rež. Matisse Filotto). 

Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko jaunajam aktoriui – moksleiviui iš Klaipėdos Jokūbui Jenčauskui, filmo „Mano namai“ / “Chez Moi“ (rež. Matisse Filotto) pagrindiniam veikėjui. 

Geriausios aktorės apdovanojimas įteiktas jaunajai aktorei iš Vilniaus, Vilnei Abukevičiūtei, kuri atliko pagrindinį vaidmenį filme „Paskui Tave“ / “Promise Belt“ (rež. Jelizaveta Aleksandrova). 

Geriausio prodiuserio apdovanojimas įteiktas Vilnius Tech kino komunikacijos studentei Kamilei Kareivaitei, filmas „Tiesos ratas“ / “The Circle of Truth“ (rež. Emerson Cleary). 

Geriausio režisieriaus apdovanojimas įteiktas Emily Carr universiteto studentui iš Kanados Matisse Filottto, filmas „Mano namai“ / “Chez Moi“. Žiūrovų palaikymo daugiausiai gavo ir geriausio filmo apdovanojimas buvo įteiktas filmui „Paskui Tave“ / “Promised Belt“ (rež. Jelizaveta Aleksandrova).

Projekto organizatoriai: asociacija Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Vilnius Tech.

© Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis filmui „Laima“ (rež. Gabija Rimkutė) skyrė apdovanojimą už geriausiai atskleistą Neringos unikalumą. Organizatorių nuotr.