Kuo kvepėjo Barbora Radvilaitė, kiek odekolono išgerdavo Napoleonas ir kitos kvapnios istorijos Kretingos muziejuje
Kvepiančius parodos eksponatus sukūrė parfumerė Jolanta Cinaitienė, bendradarbiaudama kartu su Lietuvos švietimo muziejumi. Kokių asmenybių kvepalai parodoje reprezentuoja skirtingus istorinius laikotarpius, kas atstovauja Lietuvai ir kaip šie aromatai buvo atkurti, kalbamės su parfumere J. Cinaitiene.
Kaip jums kilo idėja sukurti tokią edukacinę parodą apie kvapus?
Aš domiuosi botanine parfumerija. Šiuo metu botaninės pafumerijos tyrinėjimo laukas yra labai siauras. Ją kuria atskiri žmonės, tačiau didelio autoriteto ši sritis neturi.
O iki XIX amžiaus visame pasaulyje buvo naudojama tik botaninė parfumerija. Botaninius kvepalus naudojo ir garsios istorinės asmenybės. Kai kurios iš jų turėjo net asmeninius parfumerius. Todėl man buvo labai įdomu sužinoti, kokie tai buvo kvapai.
Ėmiau tyrinėti istorinius šaltinius ir ieškoti, ką praeityje kūrė žymūs parfumeriai.
Iš istoriko Roberto Petrausko išgirdau sukrečiantį pasakojimą apie Liudviką XIV, kuris, pasirodo, buvo pamišęs dėl kvepalų, turėjo jų labai daug ir kaitaliojo pagal progą.
Pradėjau ieškoti, kuo gi Liudvikas XIV kvėpinosi, kokie buvo to laikmečio aromatai, kurie „pramušdavo“ net Versalio dvoką.
Iš surinktų duomenų sukūriau Liudviko XIV kvapą, o tada vienas po kito ėmė rastis ir kitų asmenybių kvepalai. Kūriau dėl savęs, neplanavau jokios parodos, tačiau, kai kolekcijoje jau buvo 6 aromatai, pasiūliau Švietimo muziejui surengti jų parodą.
Muziejus labai entuziastingai priėmė idėją, paprašė dar poros aromatų, jų dizainerė sukūrė visą parodos apipavidalinimą ir paroda pradėjo savo gyvenimą.
Paroda jau buvo eksponuota Švietimo muziejuje Kaune, po to Tauragėje, dabar - Kretingos muziejuje. Kaip lankytojai priima jūsų kūrybą?
Malonu, kad ši paroda sudomino net ir tuos žmones, kurie nesidomi istorija.
Kvapai yra ta mūsų gyvenimo dalis, kurią dažnai nuvertiname, bet jie juk suteikia malonumą.
Tad sulaukiu tikrai daug labai gerų atsiliepimų.
Parodoje iš viso pristatomos aštuonios istorinės asmenybės. Papasakokite, kodėl būtent šių asmenybių naudotus kvapus pasirinkote atkurti ir kaip jums tai sekėsi?
Ekspozicijoje pristatau Kleopatros, Avicenos, Vengrijos karalienės Elžbietos, Mumtaz Mahal, Liudviko XIV, Marijos Antuanetės, Napoleono Bonaparto, Barboros Radvilaitės naudotus kvapus ar kvepalus.
Ieškojau asmenybių, kurias galėčiau susieti su vienu ar kitu istoriniu laikotarpiu, su skirtingomis pasaulio dalimis, nes mano tikslas buvo per aromatą atskleisti istorinį kontekstą.
Istorijos pažinimas per aromatą juk labai maloni alternatyva sausam datų mokymuisi ar kas kada prisijungė kokią žemę, koks karas įvyko. Susiejus istorinę informaciją su kvapu, ją visai kitaip atsimename.
Labai noriu, kad šią parodą aplankytų ir istorijos mokytojai kartu su mokiniais.
Kur ir kaip ieškojote informacijos, kuri padėjo atkurti kvapus?
Tai buvo sunkiausia dalis, nes reikėjo labai daug perskaityti.
Ne vienerius metus tyrinėjau įvairius istorinius šaltinius, kuriuose aprašomi aukštuomenės atstovų įpročiai, asmeninės higienos ritualai.
Taip pat analizavau rašytinius dokumentus, iliustruojančius kvepalų ingredientų raidą ir madas. Skaičiau romanus.
Pažymėtina, kad kvepalų receptai visais laikais buvo kūrėjo gamybinė paslaptis.
Daugeliu atvejų informacija apie kvepalų tikslias sudėtis - labai ribota, tačiau pasisekė rasti konkrečiai epochai būdingų bei tuo metu naudotų kvepalų ingredientų sąrašus, kvapų išgavimo būdų ir kvepalų formų (aliejinės, kietosios ir kt.) aprašymus.
Pavyzdžiui, Kleopatros kvepalus atkūriau pagal egiptologės Doros Goldsmith, tyrinėjančios Egipto aromatus, paskaitos medžiagą. Pasirodo, juos sudarė tik keturi komponentai: cinamonas, kardamonas, mira ir alyvuogių aliejus.
Kai kurie parodos kvapai yra gana tiksliai atkurti, kai kurie - mano interpretacijos. Mogolų imperijos imperatorės Mumtaz Mahal, ant kurios kapo mylimasis pastatė garsųjį Tadž Mahalo mauzoliejų Indijoje, kvepalus kūriau ištyrinėjusi augalus, kurie augo jos sode ir pridėdama atarą, kuris reprezentuoja Indijos kvapų kultūrą.
Marijos Antuanetės parfumeris buvo parašęs knygą, kurioje aprašė kiekvieną ingredientą, kurį naudojo. Man reikėjo tik sugalvoti jų proporcijas.
Napoleono Bonaparto mėgstamiausias buvo parfumerio Farinos kurtas odekolonas, kurio sudėtį ir proporcijas nebuvo itin sunku atkurti. Napoleono kvepaluose yra rozmarinas, nes jis labai mylėjo gimtąją Korsikos salą, norėjo, kad kvepaluose tai jaustųsi. Vienas iš pagrindinių ingredientų - citrina. Buvo ir apelsinmedžio žiedų, ir medienos.
Beje, Napoleonas odekolonu ne tik kvepindavosi, bet ir jį gerdavo. Teigiama, kad jis išgerdavo net 50 buteliukų per mėnesį.
Lietuvai šioje parodoje atstovauja Barboros Radvilaitės aromatas. Kaip jis buvo sukurtas?
Tyrinėjau, ką tuo metu jau turėjome Lietuvoje, kai kuriuose šaltiniuose aptikau, kokias kvapiąsias medžiagas tuo metu naudojo ir pardavinėjo vaistininkai, nes Barboros Radvilaitės aromatas buvo sukurtas, tada kai ji jau sirgo, ir buvo skirtas nuslopinti slogų kvapą, kuris sklido nuo pacientės dėl ligos. Tad pagrindinės jos natos - aštrūs prieskoniai: gvazdikėliai, kardamonas, muskatas.
Parodos eksponatams naudojote tik botanines medžiagas. Ar buvo sunku jas atsirinkti?
Ne, nes tūkstantmečiais kvepalams naudojamos tos pačios medžiagos, plečiasi tik jų paletė. Bet mes visada galime sugrįžti ir naudoti tą patį.
Žinoma, išskyrus toksines medžiagas, kurios tam tikrais istoriniais laikotarpiais taip pat buvo naudojamos, pavyzdžiui, švinas naudotas pudrai.
Kuris parodos aromatas pačiai labiausiai patinka?
Marijos Antuanetės. Man jis patinka savo struktūra. Man patinka gėlių aromatai, jis - būtent toks. Tad mielai juo kvėpinčiausi.
Kretingos muziejuje paroda „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“ bus eksponuojama iki birželio 2 d. Organizuojamos ir ekskursijos po parodą, šią savaitę jos vyks kovo 27 d. 18 val. ir kovo 30 d. 14 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą