Kuršių istorijos įdomybes atskleis dokumentinių filmų serija
„Kultūros uosto“ skaitytojus kviečiame susipažinti su Klaipėdoje gimusių istorinių filmų kūrėju, multimedijos menininku Augustinu Našlėnu.
Klaipėdoje gimsta lietuviškas „History Chanel“? Kas lėmė jūsų kūrybos posūkį nuo fotografijos, videoinstaliacijos prie istorinės dokumentikos?
Man regis, kad tai - ne posūkis, o natūralus ėjimas link to buvo.
Nuo tada, kai grįžau gyventi į gimtuosius Gargždus iš Jungtinės Karalystės, buvo aišku, kad dirbsiu su kuršių genties kultūros paveldu. Mano protėvių genai taip pasireiškė - per kūrybą.
Iš pradžių gimė audiovizualinė instaliacija „Tylios šventovės“.
Paskui atvirukų rinkinys „Baltiški sigilai“. O prie jo - edukacinis videofilmas „Baltų pasaulėvaizdžio ženklai“, kurį sukūriau muziejaus užsakymu.
Kai šį filmą pamatė archeologai, pasikvietė mane ir sako: "Turime įdomią temą apie kuršių istoriją. Ieškome žmogaus, kuris galėtų įdomiai, gražiai atskleisti Birutės kalno istoriją, patraukliai perteikti ir plačiai paviešinti archeologinių tyrimų informaciją.
Kai pradėjome plėtoti šitą idėją, analizuoti visą medžiagą, ataskaitas, supratome, kad yra tiek turinio, kad neįmanoma visko sudėti į vieną filmą.
Išryškėjo kelios savarankiškos temos. Visos jos - apie kuršių istoriją, bet labai skirtingais aspektais, ir išsisklaidė jos į kelis filmus.
Vasario 16 d. Klaipėdos pilies muziejuje bus parodyti du filmai. Pristatykite juos.
Dokumentinė apybraiža „Kuršiai, kas jie?“ - tai 40 minučių trukmės pasakojimas apie tai, kas tokie buvo kuršiai.
Filme kalba gerbiamas archeologas Vladas Žulkus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. Jonas Genys, profesorius Vykintas Vaitkevičius, rekonstruktoriai Benas Šimkus, Reda Straukaitė. Filmų epizoduose nusifilmavo gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai.
Neturėjome tikslo kurti „History Chanel“ analogo, mūsų tikslas buvo patraukliai pateikti žiūrovui tą informaciją, kuri tik mokslininkų ataskaitose stalčiuose guli arba, geriausiu atveju, muziejų ekspozicijose pristatoma.
Kaip ją vizualizuoti, kad taptų paveiki ir žiūrovui lengvai suprantama?
Iš pradžių galvojome pasitelkti animaciją, bet, kai pradėjome bendrauti su B. Šimkumi, supratome, kad yra galimybė sukurti pusiau vaidybinį filmą. Regis, mums tai pavyko.
Antras filmas yra gerbiamo profesoriaus Liberto Klimkos pasakojimas apie runų kalendorių fenomeną.
Tai trumpametražis 20 minučių trukmės filmas, kuriame profesorius pristato savo tyrimus, kuriuos jis atliko skirtingais savo karjeros periodais. Žodžiu, tokia reziumė apie tai, kas yra tie runų kalendoriai, kuo jie yra įdomūs ir kokią jie reikšmę turi mums istorijai.
Runos - skandinavų ir germanų naudoti simboliai. Ar kuršiai taip pat jas naudojo?
Tiesa, runų kalendoriai yra skandinaviškos kultūros dalykas, kuris buvo atneštas į mūsų kraštus ir čia taip pat naudotas.
Iš istorijos žinome ir filme apie tai nemažai kalbame, kad kuršiai buvo ta baltų gentis, kuri turėjo daugiausiai kontaktų su skandinavais, buvo labai rimti jų konkurentai Baltijos jūros regione.
Tad, jeigu kažkas ir galėjo atnešti į mūsų žemes tokį kultūrinį fenomeną, kaip runų kalendoriai, tai greičiausiai buvo kuršiai.
Filme kalbame apie Klaipėdos pakraštyje buvusią Žardės senąją gyvenvietę. Ją tyrinėję archeologai nustatė, kad tai buvo stiprus amatų ir prekybos centras ir jis buvo multikultūrinis, t. y. čia gyveno ir kuršiai, ir skandinavai, atsikėlę iš dabartinės Danijos teritorijos.
Jeigu kažkas ir galėjo atnešti į mūsų žemes tokį kultūrinį fenomeną, kaip runų kalendoriai, tai greičiausiai buvo kuršiai.
Kas yra runų kalendorius? Ar jo paskirtis buvo tokia kaip ir šiuolaikinių kalendorių - matuoti laiką?
Runų kalendoriai atrodė kaip medinių kaladėlių knygutės. Jų puslapiai yra medinės kaladėlės, kuriose yra išraižytos runos ir piktogramos. Tai yra labai įdomi, gudri ir paslaptinga technologija, naudota iki XVII a.
Dabar mes esame įpratę prie kalendorių, kurie galioja vienerius metus.
Runų kalendoriai buvo išmanesni, nes jie tinka bet kada. Juos naudojo XVII a., bet juos galima naudoti ir dabar, tik reikia mokėti atskaičiuoti pradinį tašką, nuo kur pradėti skaičiuoti laiką.
Kitaip tariant - nustatyti, kuri runa šiais metais reiškia sausio 1 d. Tas, kuris turi šitas žinias, gali iš runų kalendoriaus išskaityti visas datas, visas šventes, Saulės ir Mėnulio judėjimą.
Ar tos žinios prarastos?
L. Klimka yra neblogai jas rekonstravęs ir filme jos pristatomos.
Tarp kitko, runų kalendoriaus principas buvo panaudotas kuriant Saulės laikrodį Nidoje, ant Parnidžio kopos.
Ir kuršiai naudojo runų kalendorių?
Atsakyti į šį klausimą negalime, nes nėra daiktinių įrodymų.
Runų kalendoriai, apie kuriuos kalba L. Klimka filme, jie yra gerokai vėlesni, datuojami XVII a. vid. Tada jie jau visoje Lietuvoje buvo naudojami. Tuomet kuršių jau nebuvo, jie buvo susilieję su žemaičiais.
Visgi L. Klimka įrodinėja, kad runų kalendoriai buvo paplitę iš mūsų krašto, nes juose susijungia skandinaviškos runos ir piktogramos, kurios yra, kurios nieko bendro su runom neturi, bet labai primena lietuvišką tautodailę.
Žinoma, tai yra L. Klimkos, kaip mokslininko, nuomonė. Tikslių įrodymų nėra.
Tad visi mokslininkai, kurie tyrinėja kuršių istoriją, ieško įrodymų.
Kokie tie įrodymai gali būti?
Gal kokie nors ginklai, kurie būtų neabejotinai kuršiški, bet turėtų skandinaviškų rašmenų. Arba kalendorinių lazdų fragmentai, kurie būtų irgi iš to periodo.
Pavyzdžiui, visai neseniai paveldosaugininkams papuolė į rankas fotografija, konfiskuota iš vadinamųjų juodųjų archeologų.
Joje nufotografuoti durklo ašmenys su skandinaviškomis runomis. Deja, identifikuoti radinio nepavyko.
Tad renginyje po filmų peržiūros bus diskusija apie tai, kaip ieškoma radinių. Diskusijoje dalyvaus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Kuriamas dar trečias filmas „Palangos Birutės kalno paslaptys“. Ką jame atskleisite?
Tai jau bus pilno metro, valandos trukmės dokumentinis filmas apie Birutės kalną apskritai ir apie prof. V. Žulkaus atliktus šito kalno archeologinius tyrimus.
Pažymėtina, kad Birutės kalnas šiuo metu yra gerokai toliau nuo jūros kranto, negu jis buvo XIV a.
Kranto linija atsitraukė į dabartinę poziciją tiktai XIX amžiuje. Kai buvo pastatytas tiltas, pasikeitė priekrantės srovės ir jos prinešė smėlio.
Anksčiau Birutės kalnas buvo visiškai ant jūros kranto, panašiai kaip Olando Kepurė dabar.
Anksčiau Birutės kalnas buvo visiškai ant jūros kranto, panašiai kaip Olando Kepurė dabar.
Mokslinę informaciją filme papildo padavimai apie Birutės kalną, kuriuos pasakoja folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitienė ir ansamblietė, kurios vardas yra Birutė.
Prof. V. Vaitkevičius pasakoja apie baltų deivę Birutę ir jos kultą. Greičiausiai ant Birutės kalno buvo šiai deivei skirta šventykla.
L. Klimka pasakoja apie Birutės kalno radinius, kurie atskleidė, kad čia buvusi senovinė observatorija, t. y. 11 stulpų, sustatytų tam tikra tvarka, kad būtų galima stebėti dangaus kūnų judėjimą ir nustatyti švenčių datas.
Prof. V. Žulkus komentuoja archeologinius tyrimus, kurių metu buvo nustatyta, kad ant Birutės kalno buvo pati seniausia baltų šventvietė Lietuvos teritorijoje - senesnė už Šventaragio slėnį, už Kernavę.
Šventykla ant Birutės kalno egzistavo per visą baltų istorijos laikotarpį. Nuo pat 5-ojo amžiaus iki šių dienų, nes dabar ant Birutės kalno stovi Švento Jurgio koplyčia ir iki šių dienų vyksta atlaidai, pamaldos.
Pagal archeologinius duomenis filme sukūrėme 3D Birutės kalno modelį. Į jį įeina ir kalnas, šventvietė ant kalno ir papėdėje buvusi gyvenvietė.
Fantastika! Belieka sukurti papildytos realybės akinius ir atkurti praeitį virtualiai.
Taip, yra tokia mintis ir ateityje, ko gero, bandysime ją realizuoti. Būtų be galo įdomu atkurti tikrą šventvietės vaizdą ant Birutės kalno pagal XIV amžiaus radinius ir, pasitelkus virtualią realybę, parodyti, kaip buvo stebimi dangaus kūnai senovinėje observatorijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą