„Kuršių kaimas“ Dargužiuose – po truputį turistų atrandamas objektas (3)

Klaipėdos rajone, Dargužių kaime nuo šių metų vasaros puikuojasi trijų pastatų kompleksas – Senųjų kuršių sodyba. Vos per metus iškilę pastatai, juose esantys manekenai ir kiti nameliuose esantys kuršių žvejo, žemdirbio ir kario buities daiktai atkurti net iš IX-XII a.

Archyvų nuotr.

Senųjų kuršių sodybos idėja gimė prieš dešimt metų

Senųjų kuršių sodyba Dargužių kaime iškilo ne per vieną dieną, tai užtruko bemaž dešimt metų: nuo idėjos generavimo, pasiruošimo būsimam projektui ir galiausiai jo įgyvendinimo šiomis dienomis.

Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad prieš bemaž du dešimtmečius Dargužių kaime vykę archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad vos už  kilometrą nuo dabar įsikūrusios sodybos, XII a. buvo įsikūrusios kuršių šeimos.

Būtent šis radinys vietinei bendruomenei ir šio krašto istorija besidomintiems vietinės bendruomenės nariams sukėlė norą istoriją atkurti: Klaipėdos rajono Dargužių kaimo bendruomenės iniciatyva buvo įsteigtas Kuršių istorijos klubas.

Pasak klubo pirmininko Klube yra dvylika narių. Kiekvienas iš jų prisidėjo prie šio projekto vykdymo nuo pat įgyvendinimo pradžios.

Būtent Kuršių istorijos klubo nariai, kurie savo veiklą skaičiuoja jau nuo 2014 m., siekia susivienijus atkurti Kuršių istoriją ir taip išsaugoti ne tik ne vieną šimtmetį menančią mūsų krašto istoriją.

Šių idėjų rezultatas jau matomas šiandien. Senųjų kuršių sodyba įkurta pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LiveHistory-GyvaIstorija: Atgimusi tūkstantmetė istorija“, kuriam pasiruošimas vyko daugiau nei 2 metus – nuo 2019 m. Oficiali projekto pabaiga jau 2022 m. vasario mėnesį.

Projektas „GyvaIstorija“ yra parengtas pagal 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri įgyvendinama pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Projektas veidrodinis, t. y. partneriai iš kitos sienos pusės: Zelenogradsko miesto savivaldybės administracija ir Kaliningrado viešoji organizacija „Istorinės rekonstrukcijos centras „Kaup“ stato prie Zelenogradsko Vikingų kaimą „Kaup“, o Lietuvoje, Klaipėdos rajone įsteigtas Kuršių istorijos klubas – Senųjų kuršių sodybą Dargužių kaime.

Visam abiejų šalių rekonstruktorių projektui buvo skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų, iš jų partneris Lietuvoje – Kuršių istorijos klubas, kuris Senųjų kuršių sodybos pastatų statyboms gavo 81 tūkst. eurų ir prisidėjo savo lėšomis apie 9 tūkst. eurų.

Projekto įgyvendinimo metų partneriai turi keistis vizitais, dalyvauti parodose, bet dėl COVID-19 pandemijos, bendradarbiavimas vyksta nuotoliu.

Siekiant pastatyti Senųjų kuršių gyvenvietė kuo autentiškiau taip pat buvo bendradarbiaujama ir su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkais.

Pasak Kuršių istorijos klubo pirmininko, kitų istorinių klubų nariai iš pradžių abejingai žiūrėjo į šį projektą, kuriame bendradarbiaujama su partneriais iš Rusijos.

Jie stebėjo, ar Klubas nėra Rusijos politikos „minkštosios galios instrumentas“.

„Mes esame ne Rusijos, o Europos sąjungos „instrumentas“, nes mūsų projekto dėka ne Rusijos vėliava kabo Dargužių kaime, o Europos Sąjungos vėliava“ – teigė pirmininkas.

Nemažai Lietuvos valstybinių įstaigų ir savivaldybių dalyvauja bendradarbiavimo per sieną projektuose su Rusijos partneriais.

Kuršių istorijos klubo pirmininkas kvietė bendradarbiauti ir kitus Lietuvos istorinius klubus: „Mūsų klubas atviras bendriems renginiams Senųjų kuršių sodyboje, taip pat mes norime tobulinti pastatytą objektą, todėl būsime labai dėkingi už pagalbą ir patarimus.

Projekto tikslas – edukacinio ir rekreacinio turizmo vystymas“.

Projekto iniciatoriai teigė, kad nors šis projektas jau artėja prie finišo tiesiosios, Kuršių istorijos klubo nariai planuoja tęsti veiklą panašiais projektais ir taip vystyti Kuršių kaimo sodybą bei interaktyviomis priemonės ar kontaktinėmis veiklomis edukuoti užsukančius lankytojus, didinti turistų srautą.

Archyvų nuotr.

Autentiškumą siekiamą atkurti iki smulkiausių detalių

Senosios Baltų genties atkurtoje gyvenvietėje, kurį nuo Baltijos jūros skiria vos keturi kilometrai, projekto sumanytojai nusprendė pavaizduoti trijų skirtingų kuršių kasdienybės buitį: lankytojai turi galimybę užsukti į žvejo, žemdirbio ir kario medinius namelius.

Ekspozicinėje aikštėje iškilę statiniai pastatyti pagal tuomečius statybos būdus. Vienas medinis namelis reprezentuoja vertikalų tašą, kitas horizontalų, o trečias suręstas iš horizontalių rąstų.

Pasak projekto vykdytojų, kiekvienas iš šios statybos būdų buvo naudojamas IX-XII a., vertikalaus tašo konstrukcija būtinai turėjo būti apdengta moliu, nes džiūstant medienai tarp vertikalių tašų atsiranda tarpai.

Vasarą gyvenvietėse namai buvo ventiliuojami paliktais tarpais prie stogo, kurie žiemą buvo uždaromi arba užpildomi šiaudais.

Nameliai, kilus pavojui transformuodavosi: langai buvo maži ir greitai uždaromi iš vidaus įstatomais skydais.

Durys sunkios, iš storo medienos sluoksnio su tvirtu užraktu.

Iškilusius tris medinius namelius juosia tvora iš smailėjančių rąstų, o įeiti į šį objektą taip pat reikia pro masyvius vartus, pro kuriuos atsiveria „Senųjų kuršių sodyba“. Per šventes lankytojus čia pasitinka klubo nariai, dėvintys senųjų kuršių kostiumus.

Vis dėlto lankytojai čia atvyksta ne tik dėl namelių išorės ir unikalių statinių kompleksų, jų viduje atsiveria tikrasis Senosios kuršių sodybos gyvenimas: manekenai ir jų apranga, karinė atributika ir buities priemonės.

Pasak klubo pirmininko, entuziastai atneša ir dovanoja klubui sendaikčius, kurių analogai galėjo egzistuoti IX-XII amžiuje, bet vis dėltto nebuvo rasti archeologų. Keli tokie daiktai yra ekspozicijoje – apie jų kilmę turistai yra informuojami.

Perėjus per visus namelius galima rasti iš viso penkis įvairiausio amžiaus ir amatų IX-XII a. kuršių manekenus: nuo paauglio iki moters ir jos vyro.

Pastarųjų kostiumai atkurti remiantis archeologiniais radiniais: spalvos, medžiagos ir jų pasiuvimas – labai arti realybės.

Vis dėlto, visų istorijos peripetijų iki šiol nežino ir patys mokslininkai, dalis reikalingos atributikos rekonstruotas pagal skandinavų vikingų paveldą.

Nors mediniai nameliai ir skirtingi, kiekviename namelyje yra miegamojo, maisto ruošimo ir tam tikro amato dirbtuvių zonos.

Taip pat juose pagal kiekvieno kuršio poreikį išdėlioti ir buities daiktai, kurie taip pat atkurti remiantis istorija.

Kuršių istorijos klubo nariai pasakojo, kad tuometė buitis buvo primityvi: gyventojų daiktai gulėjo skryniose, o iš baldų kambaryje – lova, stalai ir amatams skirti įrengimai.

Kuršių klubo narys Vincentas Sakas pasakojo, kad tyrinėjant šalia esantį Kukuliškių piliakalnį archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė nustatė, kad prieš 2,5 tūkst. metų čia gyvenę žmonės pirmieji visoje rytų Baltijos pakrantėje ėmė auginti lęšius, pupas ir žirnius.

Senieji kuršiai viską valgė rankomis, naudojant tik peilius.

Bendruomenė buvo sėsli, augino miežius, kviečius, soras, taip pat čia augino avis, ožkas, kiaules.

Kukulišikių gyventojai prieš daugiau nei du tūkstantmečius savo maisto racioną įvairindavo jūrų gėrybėmis, taip pat miškų uogomis, grybais, laukiniais obuoliais, lazdyno riešutais, sumedžiotų briedžių bei elnių mėsa.

Šių žmonių būsto konstrukcija buvo paprasta, namuose kūrenta atvira ugnis, teikusi šilumą ir galimybę pasigaminti šilto maisto.

Dalį gyvenvietės juosė medinė tvora.

Kuršiai mėsą, žuvį ar kitą pagamintą maistą iš grūdinių kultūrų gamino namelių viduje arba ant laužo kieme, o duoną kepdavo iš sutrintų grūdų ant įkaitinto akmens. Indai ir puodeliai išdrožti iš medžio arba žiesti iš molio.

Senieji kuršiai viską valgė rankomis, naudojant tik peilius.

Lankytojai laukiami ne tik per šventes

Archyvų nuotr.

Senųjų kuršių sodyba jau priima lankytojus, o šventės čia vyksta taip pat autentiškos, kupinos muzikos ir interaktyvių inovacijų, ir pačių istorijos klubo narių vedamų edukacijų ir kitų užsiėmimų.

Ekspozicinėje aikštėje, greta trijų iškilusių namelių jau rugpjūtį vyko Senųjų kuršių sodybos atidarymo šventė, kurioje apsilankė daugiau nei 500 lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio.

Iki šiol vyko ir kitokie renginiai, subūrę susidomėjusius krašto istorija ir kuršių kasdienybe bei buities ypatumais.

Per trumpą laiką čia jau spėjo įvykti amatų festivalis, tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos sesija ir kiti smulkūs renginiai, kurių metu organizuotos edukacinės ekskursijos, pokalbiai, diskusijos ir kitos veiklos, pritraukusios nemažai dalyvių.

Užsiėmimų metu čia įprastai aidi minios žmonių, ekskursijos, groja muzika ir vyksta aibė veiklų, kurias koordinuoja Kuršių istorijos klubo nariai ir klubo partneriai.

Pasak projekto vykdytojų, Senųjų kuršių sodyba pirmuosius penkis metus lankytojus priims nemokamai, tačiau praėjus šiam laikotarpiui ekskursijos ir užsiėmimai gali tapti mokamomis.

2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa parengta pagal Europos kaimynystės priemonę yra finansuojama Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos.

Programa skatina ir plečia bendradarbiavimą per sieną tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų ir tiesiogiai prisideda prie bendro tikslo – pažangos kuriant bendrą gerovę ir gerą kaimynystę tarp dalyvaujančių šalių.

Archyvų nuotr.

Sergejus Ivanovas

Archyvų nuotr.

Raktažodžiai
atsakymas pasislėpusiam po ŽODŽIU pavyduoliui. Prie šio projekto prisidėjo Europos Sąjunga, Klaipėdos Universiteto profesoriai, Vilniaus archeologai, Latvijos ir Ukrainos statybininkai
Vincentas, 2021-09-20 16:27
Puikus projektas! Panašu, kad jūs savo entuziazmu, ambicingomis idėjomis ir veiklumu, konkurentams sukeliate nemažai savo menkavertiškumo suvokimą lydinčių išgyvenimų. Jie, turbūt ne tokie drąsūs, kad galėtų kelti sau ambicingus tikslus.
Giedrius, 2021-09-20 07:09
totalus kičas...o dar ir gurmanas Sakas ten! :)
Žodžiu,, 2021-09-19 10:54
Sidebar placeholder