Po Prūsijos pergalės kare su Prancūzija beveik visos vokiškos Europos žemės buvo suvienytos į Vokietijos imperiją.
Daugiatautėje valstybėje, nuo pasienio su Prancūzija iki rytiniame imperijos pakraštyje buvusio Memelio (Klaipėdos), tautinių mažumų – lenkų, danų, prancūzų, lietuvininkų ir kitų – gimtosios kalbos buvo stumiamos iš viešojo gyvenimo, įtvirtinant vokiečių kalbą.
Vokietijos Reichstago priimtais įstatymais paremta germanizacijos politika labiausiai paveikė švietimo sistemą. Tautinių mažumų vaikai, tarp jų ir lietuvininkai, Prūsijos karalystės laikais galėję mokytis mokyklose gimtąja kalba, nuo 1872 m. privalėjo mokytis vokiečių kalba.
Lietuvininkai jautriai reagavo į tokį lietuvių kalbos išstūmimą iš mokyklų ir tai paskatino juos vienytis, telktis į draugijas. Pasak istorikės dr. Silvos Pocytės, iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Mažojoje Lietuvoje ilgesnį ar trumpesnį laiką veikė apie 30 kultūrinių draugijų.
Visų jų veiklos tikslas buvo susijęs su lietuvių kalbos išsaugojimu ir populiarinimu. Lietuviškų draugijų veikla, spausdinamas, platinamas lietuviškas žodis padėjo išsaugoti lietuvių kalbą ir apsaugojo nuo išnykimo pačius lietuvininkus.
Laidoje taip pat pasakojama apie ryškiausią lietuvininkų kultūrinės veiklos laikotarpio asmenybę – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją, publicistą, spaustuvininką, vieną iš „Aušros“ leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininką ir atstovą Valstybės taryboje, Tilžės Akto signatarą, vadintą ir Rambyno sergėtoju, Martyną Jankų (1858–1946), skaitomi fragmentai iš priekuliškės rašytojos Editos Barauskienės knygos „Gyvasis lietuvybės kraujas“, skamba daina „Už jūrių marių, už vandenėlių...“
Dalyvauja Drevernos „Žvejytės“, pamariškių ansamblio vadovė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė, lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė, aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas.
Radijo poringių „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ projektą įgyvendina Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“, iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą