„Manau, kad turime truputį pasistengti, kad suprastume vieni kitus“

Darbas su senjorais - jums ne naujiena. Meno užsiėmimus senjorams organizuojate ir Kretingoje, kur gyvenate. Kaip jums kilo mintis dirbti būtent su vyresnio amžiaus žmonėms, iki šiol juk dirbote su jaunimu, mokiniais. Kuo patraukli senjorų auditorija?

Pažiūrėjau į veidrodį - taigi pati jau esu tokia (juokiasi). Kad jau tapau visaverte senjore, tai pagalvojau apie savanorišką veiklą.

Nuėjau į Kretingos kultūros centrą, o ten man ir pasiūlė vesti dailės užsiėmimus senjorams.

Ir štai jau du mėnesius veikia dailės studija, kurioje trečiadieniais senjorai susipažįsta su meno istorijos paslaptimis ir šiuolaikinio meno rebusais, išbando įvairias piešimo, tapybos, grafikos technikas. Smagu, kad studiją lanko daug kūrybingų žmonių, moterys atvažiuoja ir iš kaimų.

Kad jau užsiminėte apie veidrodį, negaliu nepaklusti, kaip žmonės Kretingoje reaguoja į jūsų išskirtinį įvaizdį?

Kai suvėliau plaukus į dredus, iš pradžių ir pati išsigandau. Tačiau dabar jau ilgai juos turiu ir net pamirštu.

Tiesą sakant, niekuomet neskyriau daug dėmesio savo išvaizdai ir tie dredai atsirado todėl, kad tai labai praktiška ir patogu, net veidrodžio nereikia.

Sulaukusi senatvės dėl savo įvaizdžio pradėjau sulaukti labai daug komplimentų iš jaunimo. Net nepažįstamų, bet atvirų ir drąsių žmonių. Na, o vyresni reaguoja visaip.

Nuo šios savaitės, ketvirtadieniais, vedate meno užsiėmimus senjorams Klaipėdos parodų rūmuose. Ko jų lankytojai gali tikėtis?

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai siekia pristatyti savo veiklą visoms amžiaus grupėms.

Panašūs užsiėmimai, įvairios edukacinės veiklos mokinukams jau seniai vyksta daugelyje kultūros įstaigų.

O mano vedamų užsiėmimų tikslas - supažindinti, sudominti šiuolaikiniu menu garbaus amžiaus žmones. Daugelis kurių turi nuostatą, kad šiuolaikinis menas yra neįdomus, nesuprantamas.

Man dėl to labai liūdna. Mes juk gyvename dabar, šiais laikais, o ne XIX amžiuje.

Šiuolaikinį meną kuria mūsų vaikai, anūkai. Labai gaila, jeigu mes nesuprantame jaunų žmonių kūrybos.

Tad manau, kad turime truputį pasistengti, kad suprastume vieni kitus.

Tad šiuose užsiėmimuose šiek tiek pristatysiu šiuolaikinį meną, taip pat bus ir praktinė dalis, kurios metu dalyviai galės patys kurti.

Patikėkite, senjorų auditorijai pristatyti šiuolaikinį meną ir man pačiai yra iššūkis ir egzaminas.

Jaučiu, kad praktinei užduočiai atlikti pasitelksite ne vien tradicines meno priemones.

Pataikėte į dešimtuką. Taip, naudosime visokias priemones, ne tik tradicines, nes tai inspiruoja pati ekspozicija.

Šiuo metu KKKC parodų rūmuose pristatoma labai modernaus su įvairiomis medijomis, įskaitant performansą, fotografiją, videokūrinius, koliažus, pažangias technologijas dirbančio kūrėjo Roberto Narkaus paroda „Geras jausmas“.

Joje plėtojamos 2022 m. Lietuvos nacionaliniame paviljone 59-ojoje Venecijos meno bienalėje pristatyto projekto „Gut Feeling“ idėjos, adaptuotos būtent Klaipėdai, eksponuojami ir niekur anksčiau nerodyti naujausi menininko kūriniai.

Šią savaitę taip pat Klaipėdoje, I. Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje, atidaroma jūsų kuruojama akvarelės plenero paroda „Iliuminatoriai“. Intriguojantis pavadinimas. Prašau pristatyti plačiau šį projektą.

Akvarelės pleneras pajūryje šiemet vyko jau dvidešimt septintą kartą. Jį Klaipėdoje organizuoti pradėjo šviesaus atminimo dailininkė Renatė Lūšis.

Šiais metais plenerą kuravau aš. Jis vyko Palangoje, kūrybos namuose „Dailė“. Dalyvavo keliasdešimt kūrėjų iš Lietuvos, Švedijos. Parengėme labai įdomią, gausią, ryškią darbų parodą. Kviečiu į jos atidarymą šeštadienį.

Parodos ir plenero pavadinimas - sąlyginis, kiekvienas galėjo jį interpretuoti savaip.

Akvarelė - pagrindinė jūsų pačios kūrybos sritis. Kaip, jūsų pastebėjimu, ji kinta per pastaruosius dešimtmečius?

Tikrai kinta. Tai pastebiu ne tik savo, bet ir kolegų kūryboje. Man sunku būtų apibendrinti tendencijas, tegu tai daro menotyrininkai.

Visgi manau, kad net ir tradicinis akvarelės žanras yra veikiamas šiuolaikinio meno, jame daug eksperimento, drąsūs sprendimai. Man tai - labai gražu ir visada labai smalsu pamatyti rezultatą.

Mane pačią plenero metu labiausiai inspiravo kaip tik tuo metu pradėto repetuoti spektaklio pagal prancūzų rašytojo, poeto, siurrealizmo teoretiko Rene Magritte kūrybą.

Spektaklį kuria mano sūnaus Liudo Vyšniausko ir marčios Kamilės Kundrotaitės teatras „Dulidu“, aš bendradarbiauju su jais kaip scenografijos autorė.

O ir gyvenimiškos aktualijos, kai į mūsų Baltijos pajūrį buvo išmesta didžiulė kardžuvė, labai surezonavo.

Dosjė

Liuda Liaudanskaitė 1979 m. baigė studijas Vilniaus Dailės akademijos Klaipėdos kultūros fakultetuose, įgijo dizainerės išsilavinimą. 1979-1992 m. L. Liaudanskaitė gyveno, dirbo ir kūrė Anykščiuose. Dirbo Anykščių kultūros rūmuose dailininke apipavidalintoja, sukūrė dekoracijas spektakliams P. Vaičiūno „Patriotai“, V. Aleno „Mirtis“, S. Mrožeko „Tango“, A. Vienuolio „Prieblandoje“ (1985 m.) ir kitiems, buvo Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus dailininkė. Anykščiuose ji pradėjo tapyti akvarele ir eksponuoti pirmiausia natiurmortus su gėlėmis ir Aukštaitijos peizažus. 1992 m. Anykščiuose buvo surengta pirmoji jos akvarelių personalinė paroda. 1992 m. L. Liaudanskaitė su šeima iš Anykščių persikėlė gyventi į Kretingą. Ji tęsė studijas Klaipėdos pedagoginės kvalifikacijos kėlimo institute, įgijo dailės mokytojos kvalifikaciją. Dirbo dailės mokytoja metodininke Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Pranciškonų gimnazijoje. L. Liaudanskaitė yra Kretingos menininkų klubo „PINX“ narė, kuria akvarelės technika. Ji talkina viešajai įstaigai Klounų teatro studijai „Dulidu“, apipavidalindama jos spektaklius. Nuo 1992 m. L. Liaudanskaitė surengė 15 personalinių parodų, kurios vyko Anykščiuose, Kretingoje, Raseiniuose, Kintuose (Šilutės r.), Šilutėje, Klaipėdoje, Plungėje. Ji dalyvauja Žemaitijos dailininkų pleneruose, eksperimentuoja su neįprastais kūrinių formatais. Savo akvarelėse subtiliomis ir švelniomis spalvomis ji perteikia kraštovaizdžio grožį, augalijos pasaulio įvairovę. Ji taip pat dalyvavo parodose-konkursuose Nidoje, Klaipėdoje, Plungėje, Telšiuose, Vilniuje, visose tarptautinėse akvarelės parodose Klaipėdoje, taip pat Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkurse „Lietuvos kelias“, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 15-osioms metinėms (2005 m.). 2008 m. L. Liaudanskaitė davė amžinuosius Trečiojo pranciškonų pasauliečių (tretininkų) ordino narės įžadus.