Gausybė Leonardo Skirpsto meninės ir dokumentinės fotografijos parodų yra apkeliavę visą Lietuvą.
2021-aisiais Leonardas Skirpstas išleido tris savo užfiksuotų nepakartojamų vaizdų albumus. Tai „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ bei Ukrainai skirti du leidiniai „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ ir „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“.
Neabejotina, kad visi šie solidūs, išskirtinės meninės vertės leidiniai praturtins mūsų kultūros paveldą savo vaizdiniais ir istorine atmintimi.
Leonardo Skirpsto parodoje „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“ atsiskleidžia Lietuvos bei pasaulio gamtos ir kultūros paveldo išskirtinė kultūrinė vertė.
15 metų, tūkstančiai kadrų ir dešimtys tūkstančių kilometrų su fotoaparatu rankose ir aistra kelionėms virto solidžia paroda.
Penkiasdešimties fotografijų parodoje ir Latvija, Austrija, Baltarusija, Čekija, Egiptas, Estija, Vokietija, Graikija, Izraelis, Italija, Vatikanas, Jordanija, Norvegija, Naujoji Zelandija, ir daugelis kitų valstybių.
L. Skirpstas savitu braižu atskleidžia Romoje stūksantį Koliziejų, Zalcburgą, Belovežo girios didingumą, Bahajų sodų rojų, Jordanijos stebuklą Petrą, Tongaryro nacionalinį parką ir kitas UNESCO vertybės.
Parodoje atsiskleidžia ir išskirtinė autoriaus atida Lietuvoje saugomiems ir visame pasaulyje vertinamiems pasaulio paveldo objektams: Vilniaus senamiesčiui, Kuršių nerijos gamtos unikalumui ir autentiškai architektūrai, Kernavei jungiančiai praeitį ir dabartį, Struvės geodeziniui lankui.
„Kernavės piliakalnius fotografavau šimtus kartų, jie mane traukia, dažnai ten važiuoju ir visas vietas žinau atmintinai. Nepaisant to, kiekvienais metais viskas atrodo vis kitaip.
Pamenu, tąkart buvo sekmadienio rytas ir apėmė jausmas, kad turiu važiuoti į Kernavę. Keliaujant buvo matyti rūkai, palengva brėkštanti saulė ir maniau, kad būsiu pavėlavęs į įspūdingą kadrą, tačiau viskas susiklostė kitaip“, – vienos fotografijos istoriją prisimena L. Skirpstas.
Tautos, siekiančios iškovoti arba apginti savo valstybingumą, nepriklausomybę, papročius, kalbą, prigimtinę teisę pačioms spręsti savo likimą, turi daug bendro. Ir, neabejotinai, - vienos kitoms jaučiamą simpatiją ir solidarumą.
Lietuviai, latviai, estai, moldavai, gruzinai, dabar - ukrainiečiai. Norą uždusinti lokiškame glėbyje juto (ir tebejaučia) jos visos.
„Fotografavau Vilniuje mums lemtingomis sausio dienomis, todėl nuo pirmųjų barikadų Maidane jutau nenumaldomą trauką atsidurti ten, - sako Leonardas. - Ne, tikrai ne iš smalsumo. Iš europietiško solidarumo ir profesinės pareigos".
Žmonių, su kuriais Leonardui Maidano įvykių metu teko bendrauti Kijevo gatvėse, reakcija jį maloniai stebino.
Supratę, kad vyras su fotoaparatu rankose - iš Lietuvos, nepažįstami žmonės džiugiai šypsodavosi, ilgai spausdavo ranką, kai kurie - dėkodavo, kad lietuvis yra čia, tarp jų. Panašiai, kaip mes, prieš tris dešimtmečius Vilniuje sutikę užsienio žurnalistą.
„Taip, neslėpsiu, buvo baisu... Kai žinai, kad kalnai gėlių Maidano aikštėje guli ant nušautų žmonių kraujo, jausmas toks, kad eini mirties alėja", - apie leidinį „Maidanas – 2014-ųjų vasaris“ sako Leonardas Skirpstas.
Leonardo Skirpsto fotografijų leidinys ir paroda „Vienybės kelias'19: žurnalistų žygis po Vakarų Ukrainą“ apie Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui skirtą žurnalistų žygį po Vakarų Ukrainą.
Žygio per LDK valdas moto - „Tegul visi bus viena“. Taip yra pasakęs XVII a. Vilniuje gyvenęs Lietuvos arkivyskupas, pirmasis unitų Šventasis Juozapatas Kuncevičius.
Ekspedicijos „Vienybės kelias‘19" pavadinimas ir leidinio siekis atspindėti bendrą dviejų šalių istoriją ir šiandienos aktualijas - Lietuva palaiko Ukrainos integraciją į Europą, jos kelią į demokratiją ir nepriklausomybę.
Žygio maršrutas, atsikleidęs parodoje ir leidinyje nusidriekė per garsiausias Ukrainos pilis: Lucką, Olyką, Klevanę, Ostrogą, Mežyričą, Starokonstantynivą, Medžybižą, Sutkovicus, Podolės Kamianecą, Žvanecą, Chotiną, Zbaražą, Vyšnivecą, Kremenecį, Dubną, Pidhircus, Oleską, Zoločevą ir baigėsi Lvove.
„Įsitikinom: LDK dvasia čia - gyva. Viduramžių mūruose, pavadinimuose, kalbose. Kolegos, kultūros darbuotojai, paprasti ukrainiečiai didžiuojasi, kad kadaise priklausė tokiai didžiai ir galingai Europos valstybei" - sakė ekspedicijos fotografas Leonardas Skirpstas.
Ši ekspedicija premijos laureatui leido pajusti kaip Vakarų Ukrainos žmonės gyvena ir pergyvena dėl šalies Rytuose vykstančio neskelbto karo. Tai primena, kad pavojus visada greta, todėl svarbu eiti Vienybės keliu - keliu, kuris veda į sandraugą ir laisvę.
Informacija
Leonardas Skirpstas - profesionalus fotožurnalistas, 1980 metais baigęs studijas Vilniaus universitete. Pirmąją personalinę fotografijų parodą surengė Palangoje, dar mokydamasis vidurinėje mokykloje.
1975 metais jo, abituriento, darbai kartu su R. Požersko, V. Šontos, R. Paknio kūryba buvo eksponuojami Vilniuje, Fotografijos meno draugijos salone veikusioje Pirmojoje jaunųjų fotografų parodoje.
Baigęs studijas dirbo žurnalistinį darbą. Su fotoaparatu nesiskiria iki šiol.
Leonardas užaugo nuostabiame Lietuvos pajūryje, todėl nieko stebėtino, kad labiausiai jį traukia gamta.
Kelionėse po Europos ir gerokai tolimesnius kraštus fiksuoja unikalius, UNESCO saugomus objektus - kraštovaizdžius, gamtos sukurtus paminklus, miestelius, statinius.
Taip pat mėgsta portreto žanrą, kuriuo siekia atskleisti žmogaus charakterį, nuotaiką, laikotarpį, kuriam atstovauja.
Mato Šalčiaus premijos mecenatė yra Prienų rajono savivaldybė. Kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija 1000 eurų premija skiriama žurnalistui už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, fotografijos, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus.
Pirmą kartą M. Šalčiaus premija buvo įteikta 1990 metais. Vėliau premija nebuvo teikiama. Premijos teikimas buvo atnaujintas 2009 metais.
M. Šalčiaus premijos laureatai:
1990 m. - Ričardas Sartatavičius ir Gediminas Pilaitis - buriuotojų žygio per Atlantą dalyviai.
2009 m. - Gerimantas Statinis, už knygą „Pasiklydęs Amazonijoje. Mato Šalčiaus klajonių beieškant".
2010 m. - Dainius Kinderis, už knygą „Atgal į Afriką".
2011 m. - Justinas Lingys, už dokumentinių filmų ciklą „Kalnai - mano gyvenimą".
2012 m. - Jonas Nekrašius, už knyga „Olegas Truchanas - Lietuvos ir Australijos legenda".
2013 m - Kristina Stalnionytė, už portalą Visikeliai.
2014 m. - Arnoldas Čaikovskis (po mirties) už knygą "Buriuotojų svajonių paukštė".
2015 m. - Edmundas Ganusauskas už knygą „Vanduo - tai gyvybė. Vidmanto Urbono žygis pasaulio ežerais".
2016 m. - Venantas Butkus už knygą „Burėse - Baltijos vėjas: buriuotojo užrašai".
2018 m. - žurnalas "Kelionės ir pramogos" ir jo redaktorė Onutė Nosevičieinė.
2019 m. - Eglė Gerulaitytė už knygą „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2".
2020 m. - Rimas Bružas, už filmų ciklą "Nuo Baltijos iki Bengalijos".
2021 m. - Vytautas Kandrotas už kelionių vadovą „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą