Tarptautinė tyrėjų komanda pirmą kartą rado maro bakterijos pėdsakus 4 tūkst. metų senumo avies dantyje ir išsiaiškino, kad naminiai gyvuliai buvo pagrindiniai ligos nešiotojai.
Paslaptį atskleidė dantis
Pirmą kartą istorijoje mokslininkai rado maro bakterijos pėdsakus ne žmogaus, bet gyvūno liekanose, skelbia CNN.
Tarptautinė tyrėjų komanda aptiko 4 tūkst. metų senumo avies dantį su ta pačia maro bakterija, nuo kurios bronzos amžiuje mirė tūkstančiai žmonių. Atradimas pagaliau paaiškino, kaip liga sugebėjo pasklisti nuo Europos iki Mongolijos – per 6 tūkst. kilometrų – tais laikais, kai maro bakterija dar negalėjo plisti per blusas, kaip nutiko vėliau, XIV amžiuje, juodosios mirties pandemijos metu.
Kaip rašoma amerikiečių žiniasklaidoje, iki šiol mokslininkai buvo ištyrę beveik 200 maro bakterijos Yersinia pestis genomų, rastų senovės žmonių liekanose, tačiau nė vieno – gyvūnų palaikuose.
Mįslė be atsakymo
Mokslininkai dešimtmečius nesuprato, kaip liga galėjo taip plačiai paplisti be graužikų ir parazitų pagalbos.
„Maras yra zoonozinė liga – perduodama tarp žmonių ir gyvūnų. Iki šiol tyrėme ją tik remdamiesi žmonių liekanomis, todėl turėjome daug klausimų ir mažai atsakymų apie tai, kaip žmonės užsikrėsdavo bronzos amžiuje“, – pagrindinį tyrimo autorių Ianą Light-Maką iš Berlyno Makso Planko infekcijų biologijos instituto cituoja CNN.
Dabar paaiškėjo, kad tarpininkai tarp laukinių gyvūnų ir žmonių buvo naminiai gyvuliai. Avys greičiausiai užsikrėsdavo per užterštą maistą ar vandenį, o paskui perduodavo ligą žmonėms per mėsą.
Atradimas Rusijos stepėse
Bronzos amžiaus gyvūnų kaulus mokslininkai tyrė Arkaimo vietovėje dabartinėje rusijoje. Čia gyveno Sintašta-Petrovka kultūros žmonės, išradingi gyvulių augintojai.
Būtent šioje vietoje tyrėjai rado lemtingą įrodymą – avies dantį su maro bakterijos genomu. Tas pats bakterijos tipas buvo rastas ir to regiono žmonių palaikuose.
„Šis atradimas padeda suprasti, kaip bronzos amžiaus klajokliai gyvulių augintojai Eurazijos stepėse netyčia sukūrė sąlygas ligoms plisti. Pasekmės pasijuto ne tik vėlesniais laikais, bet ir labai toli nuo stepių“, – pasakoja vienas tyrimo bendraautorių, antropologijos profesorius Tayloras Hermesas iš Arkanzaso universiteto.
Liga nušlavė penktadalį gyventojų
Maro mastas bronzos amžiuje stebina net mokslininkus. Anot jų, Eurazijos stepių kapinėse kas penktas palaidotasis buvo miręs nuo maro.
„Liga buvo itin paplitusi“, – pabrėžia T.Hermesas.
Nors dabar aišku, kad prie ligos plitimo prisidėjo gyvuliai, tai tėra viena dėlionės dalis. Tam, kad galėtų sukurti visą ligos plitimo grandinę, mokslininkai tikisi rasti daugiau užkrėstų gyvūnų liekanų.
„Tai nėra netikėta, bet itin įspūdinga – pamatyti DNR, išskirtą iš senovinio gyvūno. Žmonių liekanose ją aptikti labai sunku, o gyvūnų palaikuose – dar sunkiau, todėl šis atradimas tikrai reikšmingas“, – atradimą CNN komentuoja tyrime nedalyvavęs evoliucijos genetikas Hendrikas Poinaras iš McMasterio universiteto Kanadoje.
Mokslininkas mano, kad užsikrėtę gyvūnai perduodavo ligą žmonėms, o žmonės galėjo užkrėsti kitus gyvūnus. „Manau, tai parodo, koks itin sėkmingas buvo šis konkretus patogenas“, – priduria H.Poinaras, turėdamas omenyje bakterijos gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų šeimininkų.
Bakterija gyva ir šiandien
Bronzos amžiaus maro padermė seniai išnyko, tačiau Yersinia pestis vis dar gyvuoja. Bakterija aptinkama Afrikoje, Azijoje, vakarų JAV, Brazilijoje ir Peru. Kasmet pasaulyje užregistruojama 1–2 tūkst. maro atvejų.
T.Hermesas ramina – kontaktuojant su naminiais gyvūnais, nėra ko nerimauti. Užtenka tinkamai paruošti mėsą ir nuplauti bei dezinfekuoti žaizdas, įkandus gyvūnui.
„Gyvūnai nešioja ligas – taip buvo tūkstančius metų. Drastiškai keisdami aplinką ir santykius tarp laukinių bei naminių gyvūnų ir žmonių, keičiame ir tai, kaip ligos patenka į mūsų bendruomenes“, – teigia I.Light-Makas.
Mokslininkas pabrėžia, kad senovės ligų tyrimai padeda suprasti ir šiuolaikines ligas: „Evoliucija kartais būna „tingi“ – randa tą patį sprendimą panašiai problemai.
Genetiniai įrankiai, padėję marui klestėti daugiau nei 2 tūkst. metų Eurazijoje, gali būti panaudoti vėl.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą