Muzikinio teatro solistai stipendijų dėka atrado naujas galimybes

Norėjosi mokytis dar ilgiau 

„Ilgai mąsčiau pildyti paraišką ar ne, tačiau gavau padrąsinamąjį spyrį į sėdimąją, tad nusprendžiau bandyti ir labai tuo džiaugiuosi. Man, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojui, norėjosi tobulinti svarbiausią savo darbo „įrankį“ - balsą.

Tad susisiekiau su LMTA Dainavimo katedros vedėja, profesore Asta Krikščiūnaite ir paklausiau ar ji sutiktų su manimi padirbėti, ir ji mielai sutiko. Dirbome daug ir kartais net neskaičiuodami laiko.

Lavinome balsą įvairiais pratimais, dainavome arijas. Pratimai - viena, o visa tai pritaikyti dainuojant arijas - žymiai sudėtingiau. Labiausiai gaila, kad viskas kas gera, greitai baigiasi (juokiasi).

Dirbome du mėnesius, bet norėjosi, kad tai būtų trukę bent jau metus, tačiau ir šis laikas man davė tikrai daug. Esu tikras, kad su profesore A.Krikščiūnaite susitiksime dar tikrai ne kartą.

Jauniems solistams būtina šalia turėti „profesionalią ausį“, kad nenukrypti nuo teisingo kelio“,- jaunasis solistas. 

Pamėgo stepą 

Anot T.Jako, solistai privalo ne tik puikiai dainuoti, bet ir nepriekaištingai judėti scenoje. „Buvo laikas, kai maniau, kad esu su dviem kairiomis ir medinėmis kojomis (juokiasi).

Tačiau kažkada teatre teko susidurti su stepo šokiu. Pradžioje tai atrodė lyg aukštoji matematika, tačiau pamažu šis šokis man pasidavė ir naujametiniame renginyje linksmai jį trypiau kartu su vienuolėmis iš KVMT miuziklo „Šounuolynas“.

Mėgstu mesti iššūkius sau, tad nusprendžiau pasimokyti stepo pas profesionalią šokėją, šokių mokytoją Aną Umnovą. Tai buvo rimtas iššūkis, nes aš nesu šokėjas-profesionalas.

Su A.Umnova mokiausi stepo šokio pagrindų, išbandžiau improvizacijas ir įvairias žingsnių kombinacijas. Prakaitas liejosi upeliais, kartais net pamiršdavau kur kairė, o kur dešinė koja, tačiau tai buvo labai linksmas ir nepakartojamas laikas.

Po šių pamokų supratau, kad stepas – mano naujas pomėgis!“,- džiaugiasi T.Jakas. 

Gautas žinias jau pritaikė 

Solistė Beata Ignatavičiūtė pasakoja stipendijos siekusi su nusistatymu, kad pabandžiusi nieko nepraras: tiesiog užpildžiusi reikiamus dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės meno edukacinei stipendijai gauti.

„Kadangi mano profesija jungia net kelias meno šakas, nutariau tobulinti ne tik vokalą, bet ir šokį, plastiką. Prašydama vokalo pamokų kreipiausi į solistę pelniusią ne vieną laimėjimą Lietuvoje bei užsienyje, turinčią daug patirties mokant vokalo - profesorę Astą Krikščiūnaitę.

Penkiolikos pamokų metu su A.Krikščiūnaite ne tik dainavome, bet ir analizavome, rinkome mano balsui tinkantį repertuarą. Stengėmės praturtinti mano balso galimybes operoje, sustiprinti kvėpavimo ir dainavimo techniką.

Profesorė labai korektiška, visada turinti ką pasakyti ir padėti esamoje situacijoje. Iš šios išskirtinės asmenybės yra ko pasimokyti ne tik profesinėje srityje.

Labai džiaugiuosi, kad iš profesorės gautas žinias ir patirtį netrukus pavyko pritaikyti dainuojant Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ premjeroje Klaipėdos festivalyje. Tikiu, jog dainuodama ir kituose Muzikinio teatro spektakliuose bei koncertuose jausiuosi kur kas tvirčiau“,- su užsidegimu pasakoja solistė. 

„Pajuto stuburą“ 

Gauta stipendija B.Ignatavičiūtei suteikė galimybę patobulinti šokio bei laikysenos pagrindus. Šioje srityje solistei talkino profesionali šokėja, konkursų laureatė Eiva Dobilaitė.

„Tarsi naujai pajutau savo kūną: patobulinau laikyseną, pasitikrinau jo elastingumą. Mokiausi kaip be traumų ir kuo išraiškingiau judėti scenoje apsimovus aukštakulnius, susipažinau kokie kūno raumenys turi būti aktyvūs, tam tikro judesio metu.

Šiuolaikinio šokio dėka labiau „pažinau kūno ir žemės kontaktą“ bei kaip judėti nežalojant savęs. Gautos žinios man padėjo praturtėti kaip atlikėjai. Tai buvo puiki galimybė įvairius šokių stilius (šiuolaikinis, salsa ir high heels).

Šokis lavina sceninę koordinaciją, padeda kontroliuoti laikyseną bei sustiprina kūną. Scenoje – tai būtinybė. E.Dobilaitė savo entuziazmu užkrėsdavo tik įėjus į aikštelę. Jos dėka ,,pajutau stuburą“ tiesiogine to žodžio prasme(juokiasi). Esu jai už viską labai dėkinga“,- tikina solistė. 

B.Ignatavičiūtė ir T.Jakas dėkoja Klaipėdos miesto savivaldybei už suteiktą šansą patobulėti: „Linkime kiekvienam jaunam artistui nebijoti ir pasinaudoti skiriamomis stipendijomis. Juk tai puiki galimybė atrasti naujus savo talentus ar tapti dar daugiau gebančiu profesionalu“.