Muzikinis teatras sezoną pradeda „Romeo ir Džuljetos“ meilės istorija

Rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujo sezono pradžią paskelbs Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera. Žvejų rūmų scenoje eksperimentuoti mėgstanti tarptautinė komanda papasakos žinomiausią meilės istoriją. Į publikos širdis bus beldžiamasi naujausių techninių sprendimų pagalba bei atsakoma į visai žmonijai svarbius egzitencinius klausimus.

Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas sako, kad žiūrovai nustebs tai išvydę. To ir linkime!

Sezonas „pilna koja“

 „Labai gera sezoną pradėti „pilna koja“, nes praėjusį rudenį, publikai buvom atviri vos mėnesį ir prasidėjo karantinas. Šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera – puikus sezono pradžios akcentas. Tai tarsi I-ojo Klaipėdos festivalio, kuriame taip pat buvo pristatyta šokio spektaklio premjera- choreografo Edwardo Clugo vienaveiksmiai šokio spektakliai senajame elinge -  tąsa. Teatro baleto trupė ir pastatymų tarnyba gyvena ypač intensyviai: pristatome jau trečią šokio premjerą per pusmetį“,- pradėdama spaudos konferencija sakė Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Lapkričio 12, 13, 14 dienomis Žvejų rūmų scenoje pirmą kartą Lietuvoje žiūrovai išvys Gaetano Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ premjerą. Komiškos operos mūsų šalyje gan retai statomos. Šio veikalo Klaipėdoje imsis muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierė Jūratė Sodytė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

2022 m. vasario gale Žvejų rūmų uždanga atsivers labai žinomai, tačiau retai Lietuvoje statomai Antonin Dvorak operai „Undinė“. „Šios operos imsis muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė.  2022 m. Muzikinio teatro kryptis – pasakos, tad laukite ir daugiau pasakiškų siužetų spektaklių“,- akcentavo KVMT vadovė.

Trys išskirtiniai koncertai

Anot L. Vilimienės, naujojo sezono metu publika Žvejų rūmuose išvys Klaipėdos festivalio kulminacija tapusius spektaklius - „Stabat Mater“ pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ (choreografas Edward Clug). Naujo sezono metu scenoje šėls smagioji operetė „Orfėjas pragare“, šokio spektaklis „Graikas Zorba“, miuziklas „Šounuolynas“. Susitikimo su publika laukia ir kiti publikos pamėgti spektakliai. Zigmars Liepinš opera „Paryžiaus katedra“ išvyksta į gastroles Plungėje: rugsėjo 25 d. ji taps baigiamuoju XVI Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akcentu.

Kalėdos neįsivaizduojamos be Piotr Čaikovskij šokio spektaklio „Spragtukas“:  gruodžio 16 d. jis pristatomas Avia Solutions Group arenoje, Vilniuje, o gruodžio 22 d. - Švyturio arenoje, Klaipėdoje.

Sezonas suskambės trimis išskirtiniais koncertais: spalio 1-ąją dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras pristatys koncertą skirtą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto 50-mečiui. Koncerte gėrėsimės ir LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salės vargonų skambesiu. Spalio 29-ą šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje teatro simfoninio orkestro ir choro (dirigentas T. Ambrozaitis) atliekamas Wolfgang Aamadeus Mozart „Requiem“ nuteiks artėjančioms Vėlinėms. Ypatingas susitikimas laukia publikos lapkričio 25 dieną.  Iš Klaipėdos kilusio garsaus solisto Almo Švilpos koncertas „Dedikacija Klaipėdai“, skirta jo 50-mečio jubiliejui, į Žvejų rūmus sutrauks daugybę garsių ir muzikalių jo draugų. 

Kyla orkestro „temperatūra“

Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasidžiaugė, kad „Romeo ir Džuljetą“ Klaipėdoje ruošia būtent maestro Robertas Šervenikas. „Nekantriai laukiu kada visų spektaklius kuriančių profesionalų veikla susijungs į visumą ir gims stebuklas – premjera. Tiek S. Prokofjevas parašęs „Romeo ir Džuljeta“ muziką, tiek G. Donizetti sukūręs „Pulko duktė“ – genialūs kompozitoriai. Kiekvienas jų turi ne tik žavingąją, bet ir sudėtingąją muzikos profesionalaus atlikimo pusę. Reikia įdėti daug darbo norint, kad ši muzika suskambėtų. Man ypatingai džiugu, kad įtemptoje repertuarinių spektaklių ir premjerų prisodrintoje darbotvarkėje teatro orkestras randa laiko soliniams koncertams. Tai iššūkis, bet labai malonus. Orkestro darbinė temperatūra kyla vis aukštyn“,- juokavo reiklusis maestro.

Žiūrovai nepatikės išvydę!

Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas pasidžiaugė jau trečia šiemet baleto trupės pristatoma premjera. „Ir ši premjera tik gražių darbų vidurys. Netrukus prasideda naujas teatro sezonas, kuriame išvysite naujų sudėčių baleto artistų atliekamus publikos mylimus spektaklius – „Eglė žalčių karalienė“, „Graikas Zorba“, „Spragtukas“. KVMT baleto trupė atsinaujinusi kone 70 procentų, o tai reiškia, kad su naujų žmonių atėjimu spektakliai kone užgimsta naujai. Šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjera stebina net mus. Tai tarsi vaikščiojimas ant rankų: paprastai šokio spektakliuose ypatingai svarbios yra baleto artistų kojos, o čia dėmesys koncentruojamas ir į rankas.  „Romeo ir Džuljeta“ – kupina netikėčiausių sprendimų. Žiūrovai negalės patikėti tai išvydę!“,- akcentavo charizmatiškasis A. Liškauskas.

Romeo ir Džuljeta

„Romeo ir Džuljetos“ premjeroje kaip žinomiausia pasaulio įsimylėjėlių pora debiutuos Oleksandra Borodina (Džuljeta) ir Roman Semenenko (Romeo). O. Borodina ir R. Semenenko pavasarį tapo pagridiniais šokio spektaklio „Faustas“ herojais – Jaunuoju Faustu ir Margarita. Jų įsijautimas į vaidmenis, nepriekaištingi šokio judesiai sulaukė ne tik publikos pripažinimo, bet ir šalies šokio kritikų įvertinimo. Kaip geriausi metų šokėjai jie buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.

„Esu dėkingas baleto trupės meno vadovei Jelenai Lebedevai: jos dėka pasaulyje garsūs kūrėjai atvyko statyti spektaklio į Klaipėdą antrą kartą. Esame dėkingi teatro vadovei L. Vilimienei už leidimą „improvizuoti” ir galimybę realizuoti visus kūrybinius sumanymus. Didžiuojuosi baleto trupe ir Muzikiniu teatru!“,- sakė A.Liškauskas.

Kūrybinis eksperimentas

„Romeo ir Džuljeta“ scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja dėkojo už galimybę Klaipėdoje kurti antrą kartą. Pirmu jos ir choreografo K. Simonovo pastatymu uostamiestyje tapo P. Čaikovskio „Spragtukas“. „Mes ne klasikos statytojai, o eksperimentatoriai. Ir ne kiekvienas teatras pajėgus įgyvendinti mano scenografinius sumanymus, o baleto trupė – šokti pagal K. Simonovo sukurtą choreografiją. Tačiau tai, kas gimsta išskirtinių kūrėjų dėka - unikalu. Ir aš su džiaugsmu atvažiuoju kurti į Klaipėdą, nes žinau, jog čia dirba daug profesionalų galinčių padėti įgyventi tai, ką sumanėme“,- tikina J. Zlaja.

Anot scenografės, muzikos ir judesio sintezė – aukščiausia meno viršūnė, kurią kurdamas nesumeluosi. „Ji pajėgi keisti žmogų. Tai atsakinga. Tačiau kūrėjai į pastatymą sudeda 60 procentų pastangų, o likę procentai įvyksta pagal susiklosčiusias aplinkybes. Jų nepavyksta įtakoti. Naujajame spektaklyje paslėpta daug netikėtumų. Visa „Romeo ir Džuljeta“ yra netikėta: juk ši istorija scenoje per trumpą laiką pristato istoriją nuo meilės gimimo iki jos mirties... Šioje dramoje užkoduota daug egzistencinių klausimų apie viską, tame tarpe ir apie visa iškenčiančią meilę. Spektaklis labai vizualus, tad bus suprantamas ir artimas įvairaus amžiaus publikai“,- teigė scenografė.

Geriausia muzika baletui

S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“ partitūra spektaklio muzikos vadovą ir dirigentą Robertą Šerveniką lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį Prancūzijoje statyti būtent šio baleto. Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje.

 „Nuo „Romeo ir Džuljetos“ muzikos niekada nebuvau nutolęs. Ji istoriją pasakoja taip pat ryškiai, kaip ir Williamo Shakespeare‘o drama. Klausai klausai ir kaskart girdi kažką naujo. Todėl šis baletas taip dažnai statomas įvairiuose teatruose. Ne veltui šis S.Prokofjevo kūrinys vadinamas geriausiu kada nors parašytu baletu“,- sakė muzikos vadovas ir dirigentas R.Šervenikas.

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder