Palangos Jono Basanavičiaus gatvės praeivius vilnietė stebina neįprastais nėriniais

Mintį pametėjo auganti anūkė

Užkalbinta nėrėja Regina Virpša papasakoja, kad mintis imtis netradicinių nėrinių gimė per koronaviruso pandemiją.

„Kodėl sugalvojau nerti morkas? Per covidą, kai anūkėlė dar buvo mažytė, leisdama laiką su ja, sugalvojau nunerti jai kažką gražaus, įdomaus ir lavinančio, juk esu mokytoja. Pabandžiau. Kadangi visai neblogai išėjo, o ir nertus dalykus su anūke išbandėme praktiškai: mokėmės pažinti spalvas, daržoves, vaisius ir juos skaičiuoti, užsikabinau“, – šypsosi pašnekovė.

Dieną – pliažas, vakare – darbas

Sostinėje gyvenanti ir Vilniaus lopšelyje-darželyje „Raktelis“ mokytoja pagal ikimokyklinio ugdymo programą dirbanti R.Virpša vasaromis su vyru atvyksta į Palangą.

„Kadangi kasmet atostogaujame čia, o aš vis su vąšeliu ir nėriniais rankose, vyras pasiūlė kažką bandyti parduoti ir Palangoje. Dieną einame į pliažą, o vakarop su nėriniais jau būnu J.Basanavičiaus gatvėje. Antrą vasarą taip prisiduriu prie algos. Geriausiai perka angelus. Per dieną jų parduodu apie du, populiarios ir gumytės plaukams. Aišku, mano kolegės pedagogės įsigyja rinkinius darbui su vaikais.Tiesą sakant, pernai prekyba ėjo labai gerai, šiemet – sunkiau, žmonės yra taupesni. Jei atvirai, tai man labiau hobis nei verslas. Tiesiog norisi save realizuoti ir išbandyti kažką naujo“, – kalba moteris.

Taip ir neišdrįso parodyti

Antrą vasarą taip dalį atostogų leidžianti vilnietė juokiasi, kad pradžia buvo sunki. Atvažiavo atostogauti su nėrinių krepšiu, atėjo į J.Basanavičiaus gatvę, pasvarsčiusi apsisuko ir sugrįžo namo. Tąkart taip ir neišdrįso išsitraukti savo rankdarbių bei siūlyti praeiviams.

„Bet mano vyras įtikino nenuleisti rankų. Tai mane įkvėpė dar kartą su nėriniais grįžti į J.Basanavičiaus gatvę“, – sako R.Virpša.

Neįprasti rinkiniai stebina

Anot 35-erių metų pedagoginį stažą turinčios pašnekovės, jos nėriniai tinka ne tik žaidimui, bet ir lavinimui: mažiems vaikams padeda pažinti spalvas, daržoves ir vaisius, vėliau galima juos skaičiuoti, grupuoti, dėlioti.

„Kai užsuku pas penkiametę anūkę, pirmas klausimas būna, ką naujo nunėriau. Dabar su ja žaidžiame parduotuvę, viena perka, o kita parduoda mano nertas daržoves. Mokomės. Štai pagal savo skonį galima susisluoksniuoti ir burgerį“, – sako ji ir tuoj pademonstruoja, kaip atrodo nertas burgeris: mėsos gabalėlis, salotos, daržovės, bulkutė.

Išties, vilnietės rinkiniai stebina – dėžutėse sugulusios smulkutės spalvotos daržovės ir vaisiai: morkos, ridikėliai, burokėliai, bulvės, svogūnai, agurkai, kukurūzai, apelsinai ir net cukinija, visko ir neišvardinsi. Šalia jų guli neregėto mažumo spurgos, saldainiai, duonytė, dešrytės ir tortas, mažutėlės kojinaitės ir dekoras velykiniams kiaušiniams.

Vieno rinkinio, į kurį telpa apie 25 mažyčiai nėrinukai, kaina – apie 20 eurų, o jį galima susikoplektuoti ir patiems pagal savo norą ir skonį.

Pradžių pradžia

Paklausta iš kur semiasi idėjų savo miniatiūriniams kūriniams, moteris šypteli – internetas pilnas visokių gėrybių.

„Įsijungiu yuotube, pamatau ką nors įdomaus ir pagalvoju, ar man pavyktų. Pradėjau nuo angelų. Iš pradžių nėriau tik angeliukus-žaisliukus ir snaiges eglutei, vėliau perėjau prie kitų dalykų. Štai Vilniaus 700 metų jubiliejui nėriau dvi dešimtis angelų, kojinių fabrikas „Sparta“ buvo užsakęs net 80 auksinių ir sidabrinių miniatiūrinių kojinių, pridarau dovanų ir savo auklėtinių tėvams. Man negaila, svarbiausia, kad nėriniai kitus džiugintų“, – su šypsena pasakoja R.Virpša.

Dar jaunystėje atrastas pomėgis nerti ją lydi iki šiol visur. Moteris neįsivaizduoja savo gyvenimo be vąšelio ir spalvotų siūlų kamuoliuko rankose, kai vienas mažas nėrinukas gimsta vos per pusvalandį – žiūrint televizorių ar ramiai laukiant pirkėjų Basanavičiaus gatvėje.