Parodoje „Uostamiesčio ažūras“ - trapus urbanistinis kraštovaizdis

Anot parodos organizatorių, J. Vitkutės parodoje „Uostamiesčio ažūras“ dominuoja urbanistiniai peizažai, uosto vaizdai, marios ir kitos klaipėdiečiams žinomos vietos.

J. Vitkutė dirba aliejinės tapybos ir akvarelės technikomis, aktyviai dalyvauja pleneruose. Jos kūriniams būdingi švelnūs potėpiai, tarsi ore tirpstančios, perregimos, tačiau ryškios spalvos. Kruopščiai dėliojama kompozicija įprastai talpina kelis matymo segmentus, ne tik regimą tikrovės paviršių, bet ir čia pat įsiliejančias dailininkės vizijas.

Jolanta, kokias asmenines patirtis atskleidžia jūsų grafikos kūriniai?

Visas asmenines patirtis ir gyvenimą. Esu gimusi uostamiestyje, tai ir mačiau nuo vaikystės visus saulėlydžius, girdėjau uosto garsus. Tik negalėjau paliesti, nes visa tai buvo už geležinės tvoros.

Kokią pagrindinę žinutę transliuoja jūsų darbai parodos lankytojams?

Gyvenimas yra spalvingas. Mašinos, laivai ir kranai - milžiniški organizmai, tarnaujantys mažam žmogeliukui. Ir kam žmogui viso to reikia: tos gigantomanijos, sunkumo? Matyt, kad žmogus per tuos didelius objektus ir pats pasijunta didelis. Dabar jau žmonija susimąsto, kad jai gali tekti grumtis su mašinomis, kurias sukūrė ego patenkinimui. O aš vaizduoju visa tai gražiomis gėlių spalvomis, panardindama sunkų metalinės pakrantės ažūrą į hipnotizuojantį žmogaus dėmesį, žvilgsnį, saulėlydį.

Kaip gimsta jūsų darbų kompozicijos ir į kokią emocinę kelionę jos kviečia?

Įspūdis užvaldo emocijas, o tai atskleidžia plačią amplitudę mintims ir jausmams. Kiekvienas žiūrėdamas į mano kūrinius gali susitikti su savo nerimu ar džiaugsmu. O kompozicija - padidina ekspresiją.

Kas jungia jūsų parodos kūrinius?

Kadangi tai ciklas, kūriniai savaime susijungia - banguoja kaip marių vanduo.

Kiek ir kokių parodų esate surengusi?

Pamečiau skaičių (šypsosi). Nuo 1981 metų esu surengusi apie dvidešimt personalinių parodų, dalyvavau jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Gyvenimo rutina suvalgė daug laiko, atėmė jį nuo tapybos. Vilniaus dailės akademijoje Klaipėdos fakultete dėsčiau 25 metus. Dar 15 metų lygiagrečiai dėstydama VDA, dirbau vadybininke, o vėliau direktore tarptautinėje įmonėje „Home art programa“. Daug laiko iš kūrybos atėmė ir pačios savarankiškai pasistatytos kūrybines dirbtuves - erdvė, kur galėčiau tapyti. Todėl paveikslus tapydavau naktimis arba vienu įkvėpimu.

Kuo ši paroda skiriasi nuo ankstesnių?

Ši paroda - duoklė gimtinei.

Kodėl pasirinkote būtent aliejinę tapybą ir tapymą akvarele? Kuo jus labiausiai žavi šios technikos?

Mane tapyboje labiausiai žavi spalvos.

Kas yra jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?

Muzika, lietus ir vėjas. Stichija. Uostamiesčio didybė ir išskirtinumas iš kitų miestų, nes dažniausiai uostamiestis būna sostinė.

Koks jūsų ryšys su uostamiesčiu?

Uostamiestis - tai mano kūnas ir kraujas.

Jeigu ne tapyba, koks kitas profesinis kelias jus būtų dominęs?

Gročiau pianinu ir rašyčiau pasakas bei jas iliustruočiau - tai ir buvo mano svajonė. Na,žodžiu, kad visi žmogaus pasaulio pojūčių receptoriai būtų suaktyvinti. Ir dabar tapau klausydama muzikos ir uosdama kvepalus.

Jūsų gyvenimo moto?

Na,kaip ir visų: po saule ieškoti šviesos.

Ar kūryboje reikalingos pauzės?

Ne. Niekada. Visa žmogaus esmė - būti kūrėju kiekviename žingsnyje, nes Jis sukurtas pagal Kūrėjo atvaizdą!

Dailininkės J. Vitkutės paroda „Uostamiesčio ažūras“ I. Simonaitytės bibliotekos Baltojoje galerijoje veiks iki rugsėjo 14 dienos.