„Poezijos pavasario“ renginiuose netrūko humoro

Būtent nuo poetų sutelkties, nepaisant jų žinomumo, anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės, priklausys vėlesnių kelių dešimtmečių bendros literatūros lauko tendencijos.

Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Nijolė Kliukaitė, esanti viena iš pagrindinių „Poezijos pavasario“ renginių organizatorių Klaipėdoje, apibendrindama festivalio skaitymus akcentavo, kad skaitantieji nevengė humoristinių eilėraščių, padedančių išgyventi vyraujantį nesaugumą ir nežinią.

"Mums, Klaipėdos poetams, festivalio metu važinėjantiems į įvairius miestelius, susitinkantiems su tų miestelių ir kaimų kūrėjais ir klausytojais, poetinio žodžio tendencijos šiek tiek aiškėja.

Pavyzdžiui, šiemet lankantis Vytauto Brenciaus gimtinėje Šaukliuose, jaukioje šilumoje įsitaisius ant suolelių prie Lelijų kūdrelės, buvo keista ir smagu girdėti tiek daug humoristinių eilėraščių.

Šauklėnų ir aplinkinių kaimų poetinio žodžio mylėtojai dalijosi drąsiomis komiškomis įžvalgomis, nevengė pasišaipyti ir iš savęs.

Tą patį pastebėjau ir Raudėnuose. Pasiklausę Marijaus Šidlausko pranešimo apie laiko dvasią poezijoje, paskaitę Aleksandro Žalio eilėraščių, vietiniai poetai pažėrė skoningo humoro pliūpsnių.

Atrodytų, čia gyvena laimingiausi pasaulio žmonės. Gal taip ir yra, statistika linksta į tą pusę, visgi, prisiminusi nemarų Balio Sruogos humorą, išsiugdytą fašistiniame konclageryje, priėjau prie išvados, kad humorą rašo ne patys laimingiausi žmonės, neretai humoru žmonės ginasi nuo nežinios ir nesaugumo", - sakė N. Kliukaitė.

Rašytoja teigė, kad tą patį jausmą dėl humoro dominantės parsivežė ir iš skaitymų „Ant vandens“, kai poetai išplaukę į marias vieni kitiems bei pakrančių pušims, antims ir garniams, pasakojo anekdotus bei baigiamajame „Poezijos pavasario“ renginyje Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

"Manau, išsipildė ne vieno Antano A. Jonyno gerbėjo troškimas išgirsti poetą skaitant visiems gerai žinomo eilėraščio, seniai virtusio daina, tęsinį.

Arčibaldas tebeskraido, jo vaizdiniai mįslingi, tarp įsimintinų praeities fragmentų - ateities nuojautos ir spėlionės. Iš tų fragmentų susiformuoja spalvinga dėlionė, kurioje randi ir nerimo, ir ryžto jį įveikti, ir taip visiems reikalingos meilės laukimo.

Viešnia iš Lenkijos Anna Piwkowska priminė, koks mus sieja artumas su kaimynais lenkais: jos eilėraščiuose randi ir Česlovo Milošo Isos slėnį, ir Adomo Mickevičiaus, Sirokomlės vaizdinius bei nuotaikas.

Ukrainietis Vasyl Machno skaitė apie atmintyje tarsi nuotraukose sustingdytą laiką. Agnės Žagrakalytės eilėraščiai papirko nuoširdumu, Uršulė Toleikytė džiugino savo filosofinėmis įžvalgomis, klasikiniu ritmu ir rimtumu, poetinę ausį glostė Rokas Drukteinis bei Liutauras Degėsys, perskaitęs turiningą prozos tekstą. Nuoširdumu pasidalijo išsiilgtas Alfonsas Navickas ir Darius Rekis", - pasakojo N. Kliukaitė.

N. Kliukaitė, reziumuodama šių metų „Poezijos pavasarį“, teigė, kad poetų kūrybos tęstinumo užtikrinimas yra visų mūsų bendras reikalas, nes eilėraščių tolesnį gyvenimą formuoja skaitytojai ir klausytojai.