Raimundą Urboną primins jo fotografijos Priekulės geležinkelio stotyje
Joje bus pristatytos R. Urbono fotografijos Rytų Prūsijos tema bei su jomis susijusi archyvinė medžiaga, menininko asmeniniai albumai, užrašai. Parodą taip pat papildys dokumentinio filmo peržiūra, performansas ir garso instaliacija.
Įėjo į fotografijos istoriją
Raimundas Urbonas (1963-1999) į Klaipėdos kultūros lauką įsiliejo gana anksti, fotografija susidomėjo apie 1985 m., o jau 1987 m. pelnė tarptautinius apdovanojimus. Beveik tuo pat metu įstojo į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, nuo 1989 m. tapo žymiosios menininkų grupės „Doooooris“ nariu.
R. Urbonas buvo ne tik talentingas kūrėjas, bet ir aktyvus parodų dalyvis - rengė personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose.
Jis išsiskyrė savitu, skvarbiu aplinkos matymu, daugiausia fotografavo daiktus ir žmones kasdienėje, natūralioje aplinkoje.
Šiek tiek vėliau pradėjo giliai domėtis Rytų Prūsijos istorija, planavo leisti fotografijų albumą.
R. Urbonas žuvo neaiškiomis aplinkybėmis per uraganą „Anatolijus“.
R. Urbono fotografija žinoma Klaipėdoje ir reikšminga visos Lietuvos fotografijos istorijai.
Jo fotografijos ir šiandien eksponuojamos grupinėse parodose, bet personalinės R. Urbono parodos rengiamos retai - paskutinioji vyko prieš 13 metų.
Išskirtinė aplinka
R. Urbono fotografijai skirtą renginių ciklą „Pra/rasti pasauliai. Raimundo Urbono fotografija“ inicijavo įvairių sričių kūrėjus vienijanti asociacija „Kūrėjų sąjunga“.
Jo sumanytoja ir kuratorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė minėjo, kad ciklą pradėti Priekulės geležinkelio stotyje pasirinkta neatsitiktinai, miestelis priklausė Rytprūsių arealui, kuriuo taip domėjosi fotografas.
"Tai nėra tik įdomi ir intriguojanti erdvė, ji turi tiesioginių sąsajų su autoriui buvusia itin svarbia Rytų Prūsijos tema. R. Urbonas daug kartų lankėsi Karaliaučiaus sityje. Ten fotografavo nykstančius architektūros objektus, Vokietijos leidykla planavo išleisti jo fotografijų albumą.
Parodai Priekulėje pasirinkome sutrumpintą to neišleisto leidinio darbinį pavadinimą (vok. k. „Ostpreussen von Balga bis Eydtkau“). Mes tą pavadinimą vertėm ne pažodžiui, bet supaprastinome - „Nuo sienos iki sienos“, nes vokiškame pavadinime minimi kaimeliai yra pasienyje. Deja, tas albumas nebuvo išleistas.
Prieš maždaug dešimtmetį viena Lietuvos leidykla išleido R. Urbono fotografijų albumą, tačiau jis buvo ne toks, kaip autorius buvo sumanęs ir net pasidaręs maketo juodraštį, nes R. Urbono fotografijų negatyvai paslaptingai dingo, o fotografijų atspaudų Rytprūsių tema išliko nedaug", - pasakojo D. Ruškienė.
Pasak parodos kuratorės, renginys su R. Urbono kūryba tematiškai susijusioje aplinkoje yra ne tik būdas išnaudoti įdomią erdvę parodos eksponavimui, bet ir pastanga susieti tai, kas sparčiai tampa istorija, su dabartimi.
Kaip savotiškas tiltas tarp praeities bei dabarties ir kaip permainingos Rytų Prūsijos krašto istorijos simbolis veikia net pati kelionė į Priekulę - ją parodos organizatoriai siūlo rinktis traukiniu.
Raimundo Urbono fotografijos iš Rytprūsių ciklo, 1991 m.
Fotografijos iš asmeninių albumų
R. Urbono fotografijų paroda Priekulėje bus eksponuojama didžiausioje erdvėje stoties pastate - buvusiame restorane (parodos architektas Vladas Balsys). Savaitgalio parodą aplankę žmonės galės susipažinti su R. Urbono fotografija Rytų Prūsijos tema bei su ją papildančia archyvine medžiaga.
Vertinga parodos dalis - asmeniniai R. Urbono albumai ir užrašai.
„Šiuose pirmą kartą eksponuojamuose albumuose - draugų ir šeimos narių nuotraukos, autoriaus pastabos, piešiniai, dainų citatos, iliustruojančios uostamiesčio menininkų tarpusavio ryšius, anuometinę situaciją kultūros lauke“, - iš menininko artimų žmonių gautą medžiagą apibūdino D. Ruškienė.
Filmo „Sepija“ pristatymas
Po parodos atidarymo Priekulės geležinkelio stotyje vyks trumpametražio dokumentinio filmo „Sepija“ peržiūra (1991 m., trukmė - 16 min., operatorius L. Karvelis).
Filmą pristatys jo režisierė ir scenarijaus autorė Aušra Lukošiūnienė, kartu su operatoriumi lydėjusi R. Urboną į Karaliaučiaus sritį ir stebėjusi fotografo kūrybinius procesus.
Filmo aprašyme įvardijama, kad sepija - tai pradingusio Karaliaučiaus pigmentas brutalumo realybėje.
Pigmentas atsparus griūvančios imperijos erozijai. Tai tonuota realybė, virstanti meno kūriniu, kuriame virpa dingusios karalystės žmogaus pasaulis.
Pasak D. Ruškienės, renginio dalyviai, kurie išvys šį filmą, išgirs ir gyvą R. Urbono balsą iš restauruoto filmo garso takelio.
„Atrodo, kad jis yra...“
„Atrodo, kad jis yra. Nors jis išėjo, tačiau jo darbai, jo dvasia plevena tarp mūsų. Gyveno jis tik 36 metus, tiek pat kiek fotojuostelė turi kadrų. Buvo išlaikytas, jautrus viskam, elegantiškas, pasitempęs, mandagus“, - prisiminė apie R. Urboną jo bičiulis, taip pat ir šios parodos kuratorius fotomenininkas Remigijus Treigys.
Pašnekovas pažymėjo, jog daugelis fotomenininkų fotografavo Karaliaučiaus kraštą, tačiau R. Urbono fotografijos yra kitokios, nes jis buvo šį kraštą įsimylėjęs. „Man atrodo, kad tik jis Karaliaučiaus kraštą nufotografavo ne tiek išoriškai, kiek vidumi. R. Urbonas geriausiai perteikė šio krašto atmosferą, jis fotografavo tai, kas prarasta kaip Atlantida, tai, ko tada dar buvo likę likučiai“, - įsitikinęs R. Treigys.
Prisiminimai iš kelionių į Rytprūsius
Prisiminimais apie R. Urbono keliones į Rytprūsius pasidalijo ir kitas jo bendražygis - dailininkas Audrius Jankauskas.
„Važinėdavome mano tėvo automobiliu, sovietiniu “Žiguliu". Raimis pirkdavo benziną, vairuodavome pasikeisdami, tame automobilyje ir miegodavome, nes viešbučiams pinigų neturėjome. Kartą Raimis pavargęs Lenkijoje išvažiavo į priešpriešinę juostą ir atsitrenkė į šiukšliavežę. Nukrito vienas žibintas ir sutvarkyti nebuvo kaip. Tai taip ir važiavome. Sustabdė policija, atsipirkome su 20 markių.
Kitą kartą aš vairavau, o Raimis alų gurkšnojo. Vėl tie patys policininkai sustabdė. Na, ir kas, kad aš blaivas, vėl turėjome 20 markių susimokėti, kad toliau važiuotume.
Nors sienos tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus tada dar nebuvo, tačiau jos pravažiavimas atsieidavo bloką cigarečių", - pasakojo A. Jankauskas.
Anot pašnekovo, R. Urbonas prieš važiuodamas į Rytprūsius visada padarydavo namų darbus, skrupulingai pasiruošdavo kelionei.
„Jis visada žinojo, ką fotografuos, turėjo žemėlapius, tik kartais tekdavo paklaidžioti, kol surasdavome numatytą vietą. Sykį taip beklaidžiodami atsidūrėme karinio poligono teritorijoje, kur vyko pratybos. Pro šalį tankai važiuoja, virš galvos naikintuvai skraido, tačiau į mus niekas nesureagavo. Gal galvojo, kad kokie karininkai“, - dalijosi prisiminimais menininkas.
Pasak A. Jankausko, R. Urbonas fotografuodavo daug kadrų.
„Jam tiko bet koks oras, specialaus apšvietimo nelaukdavo. Atrodydavo susikaupęs kaip darbą dirbantis žmogus. Ir nufotografavęs tai, ką nori, didelių emocijų nereikšdavo. Man regis, jis nebuvo emocingas žmogus“, - prisiminė A. Jankauskas.
Parodos Priekulės geležinkelio stotyje programa:
Birželio 10 d., šeštadienis 16 val. Raimundo Urbono fotografijų parodos „Nuo sienos iki sienos“ atidarymas. Kuratoriai Danguolė Ruškienė ir Remigijus Treigys. 16.30 val. Trumpametražio dokumentinio filmo „Sepija“, 1991 m., 16 min., operatorius L. Karvelis, peržiūra. Pristato režisierė ir scenarijaus autorė Aušra Lukošiūnienė. 17.30 val. Beno Šarkos performansas „Žavesys, grįstas akmenimis ir saulėtekiais“. 18.30 val. Pauliaus Sadausko garso instaliacija 55°42'44.7„ 21°08'05.9“ Traukinių tvarkaraštis (rekomenduojami reisai): Klaipėda-Priekulė: 15.10-15.38 val. Priekulė-Klaipėda 19.38-20.04 val. Birželio 11 d., sekmadienis 13-17.30 val. Raimundo Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“. Kuratoriai Danguolė Ruškienė ir Remigijus Treigys. Traukinių tvarkaraštis (rekomenduojami reisai): Klaipėda-Priekulė: 12.30-12.58, 15.10-15.38 val. Priekulė-Klaipėda: 14.23-14.52, 17.03-17.32 val. Po savaitgalio Priekulės geležinkelio stotyje paroda „Nuo sienos iki sienos. Raimundas Urbonas (1963-1999)“ bus perkelta į Klaipėdą. Ji bus du mėnesius eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje veikiančioje Nišinėje galerijoje. Šiais metais vyks dar keli R. Urbono fotografijai ir pačiam menininko gyvenimo atminimui skirti renginiai.
Nuotraukos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos archyvo.
Rašyti komentarą