Rąžė, nuo žodžio rąžytis, tekėti vingiais; kaip ruožas (plg. Vilniuje - neravai, ravas, rėva). Išvis, kuo čia žemaičiai dėti kuršių mieste? Dar pasakykite, kad Vilnius yra dzūkų.
Nezabitauskas
Nezabitauskas,
Kas autorius? "Pajūrio naujienos"? Negi rašė visas kolektyvas?
Toliau. Dvibalsio "ou" bendrinėje lietuvių kalboje nėra, tik tarmėse. Todėl tas variantas Roužė bendrinei kalbai netinka, galėjot jo nė neminėti.
Toliau. lenkiška "ą" tariama kaip "on". Taigi, jei lenkiškame rašte upės vardas rašomas su "ą", skaitoma vis tiek - Ronžė.
Žodžiu, Ronžė, ir ne kitaip! Jokios trivardystės nebuvo ir būti negali!
TOP
Nauji
Rašyti komentarą
Rąžė, nuo žodžio rąžytis, tekėti vingiais; kaip ruožas (plg. Vilniuje - neravai, ravas, rėva). Išvis, kuo čia žemaičiai dėti kuršių mieste? Dar pasakykite, kad Vilnius yra dzūkų.
Kas autorius? "Pajūrio naujienos"? Negi rašė visas kolektyvas?
Toliau. Dvibalsio "ou" bendrinėje lietuvių kalboje nėra, tik tarmėse. Todėl tas variantas Roužė bendrinei kalbai netinka, galėjot jo nė neminėti.
Toliau. lenkiška "ą" tariama kaip "on". Taigi, jei lenkiškame rašte upės vardas rašomas su "ą", skaitoma vis tiek - Ronžė.
Žodžiu, Ronžė, ir ne kitaip! Jokios trivardystės nebuvo ir būti negali!
Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo naujienų portalo VE.lt skaitytojai. Nuomonės nėra redaguojamos ar patikrinamos. Skaitytojų diskusijos turinys neatspindi redakcijos nuomonės.