„Šalčių pramonė“ pajūryje: kai Baltijos ledas atstodavo kelius, o sportininkai skriedavo ledrogėmis

Su tuo galima iš dalies sutikti, nes praeityje būta daug atšiauresnių, net Baltijos jūrą ledu sukaustydavusių žiemų. 

Dabartiniame Lietuvos pajūryje įvairūs šalia vandens stovėję objektai pavirsdavo ledo skulptūromis, Klaipėdoje sportininkai burinėmis ledrogėmis skriedavo nuo Smeltės iki šiaurinio molo, o uosto akvatorijoje, Dangės upėje pūškavo ledlaužis „Perkūnas“.

Ypač įspūdingai 1929 m. žiemą atrodė Palangos jūros tiltas, kurį savo nuotraukose užfiksavo vienas žinomiausių prieškario pajūrio fotografų Ignas Stropus (1885-1959).

Savo ruožtu Klaipėdos regioninio valstybės archyvo darbuotojai pastebėjo, jog šimtmečių perspektyvoje 2025-2026-ųjų žiema yra, liaudiškai tariant, tik žiedeliai.

„Jei manote, kad ši žiema – labai šalta, istorijos šaltiniuose galima rasti ir šaltesnių metų aprašymų. 1322-1323 m. žiema Lietuvoje buvo tokia rūsti, kad jau lapkritį užšalo ne tik Baltijos, bet ir Adrijos jūra.

Itin rūsti buvo ir 1398-1399 metų žiema, kai nuo gruodžio 13 iki vasario 16 dienos užšalusia Baltijos jūra buvo galima nuvažiuoti, pavyzdžiui, iš Liubeko į Daniją. 

Rūsti bei speiguota buvo ir 1496 metų žiema, kai Baltijos jūra buvo užšalusi iki gegužės pradžios”, - įžvalgomis dalijosi archyvo darbuotojai.

Viena žiauriausių buvo 1929 m. žiema: net tris mėnesius vidutinė oro temperatūra siekė –7 °C.

Anot jų, žinių apie šaltas žiemas Europoje galima rasti ne tik senose kronikose ar metraščiuose, bet ir žemėlapiuose.

„Švedijos istorikas, kartografas Olausas Magnusas 1539 metais Venecijoje išleido vieną seniausių ir patikimiausių to meto Šiaurės Europos žemėlapių – Carta Marina. 

Atidžiau įsižiūrėję pamatysite, kad žemėlapyje Baltijos jūros šiaurinė dalis ir rytinė pakrantė nuo Suomijos iki pat Danijos pavaizduota sukaustyta ledu.

Suomijos įlankoje ant ledo kartografas nupiešė žmones, čiuožiančius slidėmis, šalia - riterį ant žirgo. Kitoje žemėlapio vietoje – arkliais kinkytos rogės skrieja per Baltijos jūrą sukausčiusį ledą link Švedijos krantų”, - pastebėjo archyvarai.

Unikali 1940 m. vasario mėnesį daryta nuotrauka saugoma Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos AdM archyve: šalia Baltojo švyturio pozuoja ledrogininkas. Įdomu tai, kad ledrogių su burėmis sportas į Klaipėdos kraštą (pirmosios ledrogės Rusnėje pastatytos 1892 m.), uostamiestį atkeliavo iš Švedijos ir labai greitai išpopuliarėjo. Ledrogių sporto bazė buvo Smeltės pusiasalyje.

Klaipėdoje prieškariu buvo populiarus iš Švedijos atkeliavęs ledrogių su burėmis sportas.

Kokios gi žiemos būdavo prieš šimtmetį ir seniau, galima sužinoti iš trijų žiemos mėnesių vidutinės oro temperatūros statistikos, kuria su šių eilučių autoriumi pasidalijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Paanalizavus duomenis matyti, kad jūrinis klimatas ir anuomet uostamiestyje lėmė gana švelnias žiemas. Išskyrus 1929 m., kai laikėsi vidutinė –7 °C temperatūra ir net kovo mėnesį buvo apledėję Baltijos jūros krantai, bei trejetą Antrojo pasaulinio karo metų: 1940-1942 m. vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra Mėmelyje siekė –10,6 °C.

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą / Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės. / Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, / Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto“ - 1818 m. išleistoje poemoje „Metai“, „Pavasario džiaugsmuose“ rašė Kristijonas Donelaitis (1714-1840). 

Pavasario dar teks palaukti (tai išpranašavo ir atsibudę barsukai), ir šalčio pramonė dabar veikia visu pajėgumu.