Belaukiant premjeros kviečiame daugiau sužinoti ne tik apie kompozitorių Sergejų Prokofjevą, bet ir jo sukurto baleto „Romeo ir Džuljeta“ pastatymus Lietuvoje.
Vis atidėliota premjera
Rusų kompozitorius Sergejus Prokofjevas (1891–1953) – vienas išskirtiniausių 20 a. kompozitorių, kurio meistriškumas ir talentas atsiskleidė kuriant įvairaus žanro muziką. Jo pagal Williamo Shakespeare’o tragediją sukurtas baletas „Romeo ir Džuljeta“ – šeštasis iš aštuonių kompozitoriaus kūrybiniame palikime.
Pirmieji penki modernistiniai baletai buvo sukurti bendradarbiaujant su Sergejum Diagilevu bei Serge’u Lifariu ir sulaukė premjerų Paryžiuje.
Tuo tarpu užsakymas „Romeo ir Džuljetai“ atėjo iš tuometinio Kirovo teatro (dabar Marijos teatras Sankt Peterburge) ir tapo viena iš svarių dingsčių tėvynės ilgesio kamuojamam kompozitoriui sugrįžti iš emigracijos į Sovietų Sąjungą.
Baletą „Romeo ir Džuljeta“ S. Prokofjevas kūrė 1935 m., kai jis labai gailėjosi parvykęs iš Vakarų į Rusiją ir ėmėsi žygių grįžti atgal, tačiau geležinė uždanga jam užsivėrė. Baleto premjera buvo tais pačiais metais perkelta į Maskvos Didįjį teatrą, bet ir čia buvo atidėliojama dėl baimės kausčiusios menininkų bendruomenę.
Belaukdamas premjeros, kompozitorius iš baleto muzikos sudėliojo tris siuitas orkestrui ir 10 kūrinių fortepijonui, kurie publikai buvo pristatyti dar iki baleto premjeros.
Pirmą kartą
Rampos šviesą iki vieno veiksmo sutrumpintas baletas išvydo 1938 m. Brno teatre tuometinėje Čekoslovakijoje, kompozitoriui nedalyvaujant (jam buvo draudžiama išvykti iš šalies).
„Romeo ir Džuljetos“ premjera Rusijoje įvyko tik 1940 m. Kirovo teatre. Čia jį pastatė choreografas Leonidas Lavrovskis, kompozitoriaus pasipiktinimui gerokai pakoregavęs baleto partitūrą.
1955 m. pastatymo pagrindu „Mosfilmo“ sukurtas filmas (su Galina Ulanova ir Jurijum Ždanovu pagrindiniuose vaidmenyse) Kanų kino festivalyje tais pačiais metais pelnė Auksinę palmės šakelę Geriausio lyrinio filmo kategorijoje.
Turėjo praeiti dar beveik 40 metų, kuomet 1979-aisiais „Romeo ir Džiuljeta“ pagaliau sulaukė premjerinio vakaro ir Maskvos Didžiojo teatro scenoje.
Prokofjevas buvo vadinamas XX amžiaus Mozartu, kuris esą gerokai išsiskyrė gebėjimu kurti skaidrias melodijas. Tačiau tai kiek pritemptas palyginimas, nes populiarumu Mozartas neabejotinai gerokai lenkia Prokofjevą, net ir pačioje Rusijoje.
Kita vertus, neabejotina ir tai, kad Prokofjevas patenka tarp elitinių visų laikų pasaulio kompozitorių.
S.Prokofjevo sąsajos su Lietuva
Dar 1913 m. Sergejus Prokofjevas būdamas IV kurso studentas Sankt Peterburgo konservatorijoje dirigavo absolventų simfoniniam orkestrui kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus Variacijas simfoniniam orkestrui S–dur.
1933 m. spalio 10 d. Sergejus Prokofjevas koncertavo Kaune. „Visame pasaulyje išgarsėjęs kompozitorius stojosi prieš mus. S. Prokofjevo skambinimas stebina savo nuostabiu muzikaliu ir technišku laisvumu“, - rašė to meto spauda.
1934 m. vėl atvykęs koncertuoti į Kauną, S. Prokofjevas groti kartu pasikvietė kompozitorių Balį Dvarioną. Kartu susėdę prie dviejų puikių fortepijonų, jie žavingai paskambino paties Sergejaus Prokofjevo Franco Šuberto valsų transkripcijas.
Romeo ir Džuljeta Lietuvoje
Lietuvoje S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetą“ į sceną pirmą kartą palydėjo rusų choreografas Nikolajus Bojarčikovas (premjera – 1977 m. birželio 9 d.). Džuljetos vaidmenį sukūrė Leokadija Aškelovičiūtė, Svetlana Masaniova, Nina Antonova, Romeo – Vytautas Kudžma, Jonas Katakinas, Tebaldo - Voldemaras Chlebinskas.
1993 metų gegužės 7 dieną rusų choreografas bei šokėjas Vladimiras Vasiljevas drauge su violončelininku ir dirigentu Mstislavu Rostropovičiumi sukurtą savo spektaklį, 1990-aisiais pastatytą K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, perkėlė į Vilnių.
2016 m. spalio 28 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko choreografo Krzysztofo Pastoro sukurto baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera.
Užburianti baleto muzika
„Romeo ir Džuljeta“ muzika, pasakojanti gerai žinomą siužetą, pasižymi nepaprasta įvairove. Įsimylėjėliai charakterizuojami neskubria, švelniomis linijomis banguojančia muzika, ypač balkono scenoje, o kiti personažai – sodriomis, kiek groteskiško humoro gaidelėmis.
Kovų scenos kibirkščiuoja energija, o baliaus sena, kurioje susitinka pagrindiniai personažai vaizduojama trumpų „senovinių“ šokių seka. Orkestro paletę kompozitorius praturtino kiek neįprastais tembrais, papildydamas saksofonu, kornetu, viola d’amore ir mandolinomis, suteikiančiais muzikai vos juntamą itališką atspalvį.
Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje stato tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. Nekantriai laukiame premjeros!
Parengta pagal užsienio spaudą
Rašyti komentarą