Steponas Darius - kovoje už Klaipėdą

Sausio 15 d. Klaipėdos Pilies muziejaus konferencijų salėje atidaryta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti. Viename iš jos stendų buvo įdomu atpažinti lakūną Steponą Darių.

Steponą Darių žino kiekvienas lietuvis. Kartu su Stasiu Girėnu jiedu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną, taip išgarsindami savo vardus ir mūsų šalies vardą pasaulyje. Šis žygis, pasirodo, nebuvo vienintelis S. Dariaus žygdarbis.

1922 m., kai slaptame Lietuvos Ministrų Tarybos posėdyje ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas pasiūlė suorganizuoti Klaipėdos krašto lietuvininkų sukilimą prieš vokiškąją direktoriją, užimti Klaipėdos kraštą ir ginčo objektą paimti į Lietuvos vyriausybės rankas, į Klaipėdos kraštą buvo pasiųsti žvalgai.

Vienas iš jų buvo karo aviacijos mokyklos kursantas Steponas Darius.

Štai ką S. Darius tada rašė savo dienoraštyje: "1922 m. gruodžio 16 d. gavęs atostogų, sumaniau nuvykt Klaipėdon atlikti kai kuriuos asmens reikalus (iš tiesų tai buvo greičiausiai žvalgybinė užduotis - aut. past.) ir paskiau, jei oras leis, dar nuvykti tėviškėn.

Apsirengiau civiliniais drabužiais ir išvykau pažiūrėti tą miestą, apie kurį buvo daug kalbama, nes Lietuva vedė su Santarve derybas, kad Klaipėdos kraštas pagal Versalės sutarties 99 straipsnį būtų priskirtas prie Lietuvos. Atvykus į Bajorus, tuojau krito į akis teutonų valdžia, nors tada viskas buvo prancūzų priežiūroje.

Bet, pažvelgęs į kaimiečių veidus ir šiaip į Klaipėdos gyventojus, matai, kad jie vis dėlto yra mūsų broliai.

Man buvo labai nejauku, tuo labiau kad prakalbintas beveik kiekvienas mokėjo lietuviškai ir dauguma laikė save lietuviais, bet, eidami kasdienines savo pareigas, su pasididžiavimu kalbėjo vokiškai, kad skirtųsi nuo savo giminingųjų žemaičių„. (Nijolė Dariūtė, “Darius ir Girėnas", 22 p.)

Tapęs savanoriu S. Darius labai rimtai žiūrėjo į savo pareigas. Dalyvavo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pasitarimuose, susirinkimuose; aplankė didžiąją dalį Klaipėdos krašto gyvenviečių.

1923 m. sausio 7 d. Klaipėdos link iš Kauno pajudėjo pėstininkų pulkai, Karo mokyklos ir Karo milicijos mokyklos kariūnai, šaulių būriai ir apie 300 savanorių, tarp kurių buvo ir S. Darius. Vadovaudamas 3-iosios grupės būriui dalyvavo kovose netoli Smeltės priemiesčio.

1923 m. sausio 15 d. lietuviai perėmė Klaipėdos kraštą iš prancūzų.

S. Darius laiške savo draugui A. Tutliui 1923 m. vasario 27 d. rašė: „Dabar jau Klaipėda yra mūsų ir bus visada mūsų.“

S. Darius kartu su kitais sukilėliais bendrom jėgom ir drąsa sugebėjo sėkmingai įgyvendinti planą prijungti Klaipėdą prie Lietuvos.

Beveik metus trukęs stebėjimas ir planavimas atnešė pergalę.

Daugiau informacijos apie S. Darių ir sukilimo eigą atskleidžia paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) ji bus eksponuojama iki vasario 10 d.