Sugrįžta vieno žymiausių Klaipėdos dailininkų kūriniai

Tą patį vakarą 17.30 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma tarptautinė paroda „Horst Skodlerrak (1920-2001). Didelis mažame“ iš Rytprūsių krašto muziejaus (Liuneburgas, Vokietija) rinkinių.

Kūryba, įkvėpta gimtinės vaizdų

K. Eulensteinas (1892-1981) - vienas žymiausių iš Klaipėdos kilusių dailininkų. Jis gimė 1892 m. rugpjūčio 25 d. gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina - lietuvė.

Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje. Dailininkas vėliau prisiminė: „<…> mes gyvenome Klaipėdoje, ant marių kranto, taip arti vandens, kad įspūdžiai ir šiandien yra gyvi ir betarpiški, niekada nepamiršiu“.

Klaipėdoje jis dirbo pirklio kontoroje. 1919 m. įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją, po studijų gyveno Karaliaučiuje, vėliau persikėlė į Berlyną.

Ryšys su gimtine nenutrūko. Kaip laisvai kuriantis dailininkas K. Eulensteinas iki pat 1944 m. vasaros lankėsi Klaipėdos krašte. 1925, 1932 ir 1933 m. surengė parodas tradicinėje Klaipėdos dailės renginių vietoje Roberto Schmidto knygyne, miesto centre. Lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje. Artimai bendravo su ekspresionistu Ernstu Mollenhaueriu, dailininkų kolonijos Nidoje globėju.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Berlyno bombardavimo metu sudegė jo dirbtuvė ir ten buvę kūriniai. Šiame mieste dailininkas gyveno ir kūrė iki pat mirties, iki 1981 m.

K. Eulensteino kūryboje vyrauja pajūrio, pamario gamtos motyvai, kasdieniškas žvejų gyvenimas.

Padovanoti K. Eulensteino kūrinių Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui nusprendė Vokietijoje gyvenantis Ekkehardas Hildebrandtas, vieno iš geriausių K. Eulensteino draugų sūnus. Dovanojami darbai buvo sukurti XX a. 5-6 dešimtmečiais.

Pokario metais gimtojo krašto dailininkas daugiau nebepamatė, tapė tai, kas įstrigo jo atmintyje. Darbai nutapyti tempera sodriomis, ryškiomis spalvomis. To meto kūrybai būdingi vėlyvojo ekspresionizmo bruožai.

Yra keletas XX a. 3-4 dešimtmečių kūrybos laikotarpio akvarelių.

Dailininkas Horstas Skodlerrakas

Tarptautinės parodos „Horst Skodlerrak (1920-2001). Didelis mažame“ autorius dailininkas ir grafikas H. Skodlerrakas gimė 1920 m. Juknaičiuose, Šilutės apskrityje. Gyvenime daug keliavęs ir matęs daug peizažų, savo įspūdžius jis perteikė teptuku, pieštuku arba raižymo adata labai individualiu meninės raiškos būdu.

Taupiai pavaizduotos peizažo tolumos H. Skodlerrako darbuose primena jo mokslus pas peizažistą Alfredą Partikelį (1888-1945) Karaliaučiaus dailės akademijoje 1937-1939 m.

Po 1945 m. dailininkas atvyko į Holšteino žemę ir pradžioje su šeima gyveno Bad Švartau, po to Brodtene prie Liubeko įlankos, vėliau - Travemiundėje. H. Skodlerrakas savo peizažus kūrė naujo objektyvumo stiliumi. Juose dominuoja spalva, objektai piešiami smailia plunksna (pavyzdžiui, akvarelėje) arba nutapomi smulkiu teptuku.

Šiuolaikinis menas ir įvairių stilių išbandymas H. Skodlerrakui, kaip ir daugeliui vokiečių menininkų, buvo įmanomas tik pasibaigus karui, nes iki tol nebuvo galima užmegzti kontaktų su užsieniu.

Dailininkas ryžosi beveik grynai abstrakcijai, išbandė kubizmą. Kelionė į Ispaniją šeštojo dešimtmečio viduryje suartino H. Skodlerraką su Pablo Picasso, Joano Miro ir Salvadoro Dali menu, tačiau jis vis grįždavo ir tobulindavo savo naujojo objektyvumo kryptį. Dailininko peizažuose vis labiau skleidėsi didžiulė tyla.

Kiekvienas jo darbas visada prasidėdavo nuo smulkaus piešinio, spalva dažniausiai būdavo panaudojama jau antrajame tapybos etape. Toks buvo jo kelias link oforto, atliekant tiesioginį ėsdinimą sausa adata. Nedideliais kiekiais jis kūrė net mažus medžio raižinius. Už graviūras, kurias H. Skodlerrakas sukūrė 1950-ųjų metų viduryje, pradėjo gauti pajamų.

Peizažai su namais, medžiais, žmonėmis, kelio ženklais ir kitais panašiais objektais dažniausiai būna kuklios išvaizdos ir primena gerai sukomponuotus natiurmortus. H. Skodlerrako natiurmorte pavieniai objektai yra didesni ir dažnai derinami su kraštovaizdžiu. Peizažuose ir natiurmortuose krenta į akis iškabos su užrašais, jų sutrumpinimais arba ir visais žodžiais. Klaipėdos krašto peizažuose dažnai vartojami ir lietuviški žodžiai. Kompozicijose galima pamatyti biografinių bruožų, taip pat jo pomėgį žvejoti ir rūkyti žuvis.

1962-1963 m. premija „Villa Romana“ leido jam ilgą laiką praleisti Toskanoje, tačiau net pažintis su klasikiniu antikos menu ir Italija neturėjo įtakos jo kūrybos stiliui. H. Skodlerrakas sugebėjo transformuoti Italijos kraštovaizdį. 1964 m. jis tapo Kylio meno mokyklos docentu. Po sunkios ligos 1991 m. H. Skodlerrakas turėjo visai atsisakyti kūrybos, tačiau tapė, nors ir rečiau, jo peizažai „tuštėjo“. Tai tarsi bandymas sutelkti dėmesį į esminius dalykus.

H. Skodlerrakas mirė 2001 m. Liubeke. Įvertinta, kad jis piešė „objektyviai, bet ne tikroviškai“. Tačiau visų pirma visada piešė „savo“ peizažą.