Sunykusio delmono istorija

Evos Kurschat delmono raštai ir ženklai

Darbšti ir kruopšti dailiųjų amatų meistrė Irena Ungaro jau yra pasiuvusi ir išsiuvinėjusi keliasdešimt delmonų, surengusi ne vieną jų parodą.

Ji pastebi, kad gaminant delmonus pagal senuosius pavyzdžius neretai pasitaiko ir staigmenų.

Evos Kurschat delmono apačioje, dešinėje pusėje (nuotraukoje - kairėje) esantis ryškių spalvų ornamentas, pasak specialistės, galėjo būti nuosavybės ženklas.

Tokie elementai, atsiradę „iš niekur“,aptinkami delmonuose, kurie pasiūti ne įgudusio siuvėjo, o paprastos kaimo moters rankomis.

"Netikėtai atsiradusi kontrastinga ornamento spalva, manau, nereiškia, jog siuvinėtoja pritrūko reikiamo atspalvio siūlo.

Taip ji galbūt pažymėjo savo išsiuvinėtą rankdarbį", - svarsto muziejinę kopiją pagaminusi autorė.

Irena papasakojo, kad ypač įdomi užduotis jai buvo atkurti išdilusius ir sunykusius rankdarbio ornamentus.

Viršutinėje delmono dalyje, ant išsiuvinėto augalinio rašto yra užsiūtas juodo audinio lopas, todėl, gaminant kopiją, meistrei teko improvizuoti ir pačiai atkurti pirminį vaizdą.

Senojo delmono apačioje, kairėje pusėje(žiūrint į nuotrauką - dešinėje) rankdarbių meistrė įžiūrėjo išsiuvinėtą kryželį.

Religinis ženklas liudija, kad tikėjimas siuvinėtojai buvo labai svarbus.

Evos Kurschat delmonas yra gana talpus.

Tikėtina, kad eidama į bažnyčią ar surinkimą savininkė jame nešėsi ne tik pinigus, nosinę, bet ir maldų ar giesmių knygelę.

Annos Vytienės (Anna Wiethe) iš mamos gauta ir išsaugota religinė knyga „Poteru arba Maldu knygeles“, išleista Mėmelyje 1898 m., idealiai atitinka delmono matmenis.

Delmonas pasiūtas rankomis, ne siuvimo mašina, bet pagamintas labai tvirtai, su pamušalu, apkantuotas du kartus.

Pirmasis kantas yra namuose austos nebalintos drobės (kaip ir delmono pamušalas).

Jis apsiūtas puošnia vyšninės spalvos atlasine juosta. Nors anuomet buvo tradicija delmoną nešioti po prijuoste, bet vis dėlto bent kraštelis šio dailaus rankdarbio neretai buvo matomas.

Gaminant eksponato kopiją, delmono ornamentų spalvos atkurtos pagal jo vidinėje pusėje išlikusius siūlų pavyzdžius.

Labiausiai išblukę violetiniai raštai.

Išorinėje muziejinio eksponato pusėje šios spalvos visai nematyti.

Nustatyta, kad monograma, kryželis ir stilizuoto augalo su širdelėmis elementai buvo išsiuvinėti jūros spalva, dar vadinta elektrine.

Siuvinėjant delmoną panaudoti ir melsvai pilki bei žali vilnoniai siūlai.

Puošnumo rankdarbiui suteikia net trys vyšniniai atspalviai.

Bene didžiausias rūpestis Irenai buvo išsiuvinėti delmono metus, kurie sunkiai įžiūrimi, išdilę.

Skaitmenys atkurti pagal siūlų likučius bei siuvinėjimo žymes audinyje.

Nesuklysti padėjo ir žinomi biografiniai duomenys.

Šis rankdarbis buvo pasiūtas bei išsiuvinėtas 1901 metais, kai savininkė dar buvo netekėjusi.

Bus daugiau