Švyturių istorijos (2)

Baltasis švyturys (1884-1945) klaipėdiečiams buvo toks pats svarbus simbolis, kaip vilniečiams Gedimino bokštas. Prie jo noriai fotografavosi ir miesto svečiai, ir vietiniai. Tai buvo tapusi savotiška tradicija, nerašyta taisykle: tarsi nuvykus į Paryžių įsiamžinti Eifelio bokšto fone ar Italijoje, Toskanoje prie keistai pasvirusio Pizos bokšto. 

 

Ankstesnę Švyturių istoriją rasite čia.

Kas lėmė būtent Baltojo, o ne pagrindinio Raudonojo švyturio populiarumą? Galima svarstyti, jog pati  pati vieta. 

Nedidukas, apie 9 metrų aukščio, bet grakštus ir impozantiškas švyturys stovėjo ant šiaurinio molo galo. Bangolaužis ir anuomet, ir dabar buvo žmonių traukos vieta, nuo kurios atsiveria platus jūros horizontas, gali stdebėti įplaukiančius ir išplaukiančius laivus, gerėtis bangomūša, saulėlydžiais.

Bene romaniškiausia mūsų uostamiesčio erdvė. Baltasis švyturys buvo tarsi molo perliukas, prie kurio norėjo nusifotografuoti visi ir visais laikais. 

© Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinys 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder