Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįžta į elingą: tęsti tradiciją ar atsisveikinti?

Festivalis laukiamas tiek profesionalų, tiek scenos menų gerbėjų visoje Lietuvoje ir užsienyje.

Deja, kol kas Klaipėdos miestas šiam festivaliui finansavimo neskyrė. Apie susiklosčiusią situaciją ir būsimo festivalio organizavimą pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, tarptautinio Klaipėdos festivalio meno vadovė Laima Vilimienė.

„Labai apmaudu, kad tarptautinis Klaipėdos festivalis, kaip unikalus kultūros reiškinys itin aukštai vertinamas Lietuvos ir užsienio scenos profesionalų, kritikų ir žiūrovų, šiais metais liko gimtojo miesto kultūros politikos užribyje.

Tarptautinis Klaipėdos festivalis - ryškus profesionalaus meno švyturys, kurio žybsniai plačiai pasaulyje išgarsino Klaipėdos vardą.

Dar 2020 metais miesto gimtadieniui (kasmet švenčiamam rugpjūčio 1-ąją), o sykiu ir Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjerą senajame Klaipėdos elinge su tarp žiūrovų įplaukiančiu tikru „vaiduoklių laivu“. Spektaklio originalumas, aukšta meninė kokybė, išmoningas specifinės vietos ir įrangos pritaikymas publikos bei kritikų buvo įvardytas ne tik ryškiausiu metų teatro reiškiniu Lietuvoje, bet ir vienu įsimintiniausių Wagnerio operos pastatymų per visą jos istoriją.

„Skrajojančio olando“ sėkmė ir iš viso pasaulio pliūptelėję palankūs atsiliepimai tapo įkvėpimu tęsti darbus. Taip gimė tarptautinis Klaipėdos festivalis!

Lietuvoje ir pasaulyje rengiama daug festivalių, bet šis išties unikalus. Klaipėdos festivalis turi erdvę, kurią čia kuriantys menininkai pritaiko ir transformuoja priklausomai nuo pastatymo poreikių, o svarbiausia - prisiderina prie architektūrinio-inžinerinio paveldo ir sukuria visiškai neįtikėtiną vaizdą.

Kurdami šį festivalį lygiavomės į pasaulyje gerai žinomus ir nebe pirmus metus vaizdingose vietovėse rengiamus aukščiausio meninio lygio operos festivalius, tokius kaip Brėgenco festivalis, vykstantis plūduriuojančioje scenoje ant Bodeno ežero kranto Austrijoje, senovės romėnų amfiteatre vykstantis Veronos arenos festivalis Italijoje, didžiausio Suomijos ežero Saimos saloje stūksančioje viduramžių pilyje vykstantis Savonlinos operos festivalis. Bet apie festivalį, rengiamą laivų statykloje ant marių kranto, iki šiol dar neteko girdėti. Mūsų siekiai buvo labai dideli - ir mums pavyko. Džiaugiuosi, kad galime išlaikyti patiems sau aukštai iškeltą kokybės kartelę.

Per šiuos penkerius metus (nuo pirmosios „Skrajojančio olando“ premjeros) buvo daug gražių ir unikalių projektų. 2022 m. įvyko Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms skirtos Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera; 2023 m. paminėjome Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį istorijų operos „Klaipėda“, teatro užsakymu sukurtos libreto autoriaus Arvydo Juozaičio ir net keturių klaipėdiečių kompozitorių - Loretos Narvilaitės, Vladimiro Konstantinovo, Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko - pasauline premjera.

Pernykštė videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pasaulinė premjera tapo tokiu ypatingu reginiu, kad ją, publikai pageidaujant, kartosime ir šiemet. Specialiai šiam spektakliui statoma rekordiškai didelė scena - net 11 metrų aukščio ir beveik 100 m ilgio, atvežami rekordinio dydžio LED ekranai!

Atviroje Klaipėdos elingo scenoje išvydome ir daugiau reikšmingų, įsimintinų sceninių kūrinių, kviestinių solistų ir kolektyvų pasirodymų.

Ar Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas turės įtakos šių metų festivalio programos įgyvendinimui?

Ir taip, ir ne. Šiais metais festivalį organizuojame, turime vykdyti susitarimus ir įsipareigojimus kūrėjams bei visuomenei. Klaipėdos miesto savivaldybės poziciją žinome, ar tas požiūris keisis - parodys ateitis.

Šiais metais festivalį organizuojame, turime vykdyti susitarimus ir įsipareigojimus kūrėjams bei visuomenei.

2024 m. Klaipėdos festivalis į elingą žengia su gražia dedikacija - Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Norėdami pabrėžti gražią sukaktį, sudarėme labai įvairią festivalio programą: čia susilies įvairių žanrų, europinę tapatybę pabrėžiantys pastatymai, kurių imasi tarptautinė statytojų komanda. Įdomu tai, kad kiekvienam iš trijų pastatymų bus transformuojama scena. Žiūrovas, atėjęs į pirmą renginį, negali tikėtis, kad kito spektaklio metu sceną išvys toje pačioje vietoje. Tai reiškia, kad ir į scenoje vykstantį veiksmą kaskart bus galima pažvelgti kitu kampu.

Festivalio programą rugpjūčio 2 ir 3 dienomis pradės dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinės premjeros bendru pavadinimu „Reverb'as“. Spektaklius stato užsienio choreografai - naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). G. Žmavcas pats kuria ir spektaklio kostiumus, muziką, scenografiją. Kitą vienaveiksmį šokio spektaklį specialiai KVMT trupei stato D. Lee - baleto studijas baigęs Londone, vėliau dirbęs vedančiuoju solistu Štutgarto baleto trupėje, o baigęs karjerą tapęs laisvai samdomu choreografu, dirbančiu su garsiausiomis pasaulio baleto trupėmis. Muziką šiam spektakliui komponuoja ne vienam jo spektakliui garso takelius anksčiau sukūręs Berlyne gyvenantis australų elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Nicolas Sávva.

Į sceną ant marių kranto ir šiemet sugrįš videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusią premjerą praėjusią vasarą elinge parengė Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi menininkai: koncepcijos autorius, didžiausių reginių Lietuvoje režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir kiti.

Festivalį užbaigs dvi šių metų naujienos. Ilgai galvojome, kaip galėtume apibrėžti jų žanrą. Rugpjūčio 10 d. žiūrovai turės galimybę išvysti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris sujungs žinomos dainininkės Sarah'os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. Išgirsite daug nuostabios muzikos, mėgausitės ryškiu scenovaizdžiu, šviesomis, įspūdingais kostiumais. Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją.

Rugpjūčio 14 d. festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“. Joje tarsi persikeliama į baroko laikus, kerinčius teatralizuotomis iškilmėmis, karališkomis puotomis, fakyrų pasirodymais, ryškiomis personomis ir fanfarine muzika. Festivalis atsisveikins didžiule, ryškia švente, užliesiančia marių krantą. Triumfališkai, iškilmingai ir pakylėtai atšvęsime Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį!

Norisi tikėti, kad šių metų tarptautinis Klaipėdos festivalis į senąjį elingą grįžta ne atsisveikinti, o tęsti šią unikalią, ant marių kranto gyvuojančią tradiciją, garsinančią Klaipėdos miesto vardą pasaulyje!"