Tragiškas lelijos įspaudas uosto vartuose

(3)

„Vėjas „Budį“ vis neša arčiau šiaurės molo, ir laivo kapitonas, matydamas neišvengiamą pražūtį, gelbėdamas visų gyvybes, komanduoja pasiruošti gelbėjimuisi. Smūgis į akmenis, ir „Budžio“ gyvenimas skaitomas sekundėmis“, - taip tarpukario Lietuvoje itin skaudžią katastrofą 1938 m. aprašė žurnalas „Jūra“.

1933 m. liepos 15-ąją Klaipėdos uosto vartuose sudužo Lietuvos jūrų skautų pasididžiavimas: pačių rankomis suremontuota ir šalį užsienyje garsinusi jachta „Budys“. Bangos pasiglemžė trijų žmonių gyvybes. Katastrofos vietą ir dabar ženklina ant šiaurinio molo sienelės pastatytas inkaras.

Inkaras
Deniso NIKITENKOS nuotr. Tarpukariu pastatytą žalvarinį kryžių pakeitęs inkaras ir atminimo plokštė ant šiaurinio molo. Jie žymi jūrų skautų jachtos „Budys“ dužimo vietą.

„Šis laivas leido jūrų skautams Klaipėdoje užsiimti tikra jūrine veikla ir atvėrė lietuvių buriuotojams Baltijos ir kitų jūrų vandenis“, - teigė Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) istorikas Romualdas Adomavičius.

Paradoksalus sutapimas, tačiau tą pačią 1933-iųjų liepos 15-ąją dabartinės Lenkijos teritorijoje sudužo ir Atlantą įveikęs Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vienmotoris lėktuvas „Lituanica“.

Jūrinė misija

Lietuvai 1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą su uostamiesčiu, agrarinės valstybės visuomenei kelias link marinistinės kultūros pažinimo buvo ilgas ir vingiuotas. Todėl vien turėti neužšąlantį, pramonės varikliu buvusį Klaipėdos uostą neužteko. Reikėjo šviesti visuomenę, auginti savo jūreivius, jūrininkus.

Lietuvos jūrų skautų organizacija Kaune įkurta dar 1922 m., tačiau jos veikla buvo ribota, tad po Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo atsivėrė visiškai naujos galimybės. Jau 1924 m. balandį daugiausiai jūrinės propagandos skleidimu užsiėmusios jūrų skautų organizacijos nariai valtimi leidosi į pirmąją tolimą kelionę Nemuno upe. Tikslas - Klaipėda.

„Šios kelionės didelė reikšmė ne tame, kad ją atliko jūrų skautai, bet tame, kad ji buvo akstinu įsteigimo jūrų skautų vieneto Klaipėdoje. Atvykę į Klaipėdą, Kauno jūrų skautai savo užmojams randa čionai didelį pritarimą, kuriam įgyvendinti įsteigiama Klaipėdos Jūrų Skautų Budžio draugovė. Šios draugovės steigėjas yra Martynas Brakas“, - rašoma jūr. pskn. K. Paužos straipsnyje žurnalo „Jūra“ 1938 m. kovo mėnesio numeryje.

Be kita ko, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, istorikas M. Brakas (1907-2000) buvo žymaus Klaipėdos dailininko Adomo Brako (1886-1952) brolis.

Jūrų puskarininkis K. Pauža publikacijoje pažymi, jog Klaipėdoje įsteigus jūrų skautų draugovę apie dvejus metus jos veikla buvo labai nežymi. Priežastis - jūrų skautai neturėjo laivų.

"Pirmosios Lietuvos burės - ne vien prekiniai burlaiviai. Prisiminkime tarpukario Lietuvos jūrų skautų sąjūdį. Skautai - žmogiškąsias, dvasines ir tautines vertybes puoselėjantis jaunimas. Jų organizaciją tarpukario Lietuvoje rėmė Vyriausybė, globojo šalies prezidentas.

Lietuvoje jūrų skautų ideologinė programa rėmėsi geopolitinėmis profesoriaus Kazio Pakšto teorijomis. Skelbęs jūrą valstybės pajamų, politinių galimybių ir nepriklausomumo šaltiniu, profesorius ragino imtis jūrinės kultūros sklaidos Lietuvoje.

Jūrų skautai turėjo tikslą tarnauti savo šalies jūrų laivyne. Jie praktikavosi burinėse valtyse ir jachtose ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose", - kontekstą atskleidė LJM laivybos istorikas R. Adomavičius.

Taigi, kaip ir kitose jūrinėse valstybėse, taip ir Lietuvoje jūrų skautų organizacija buvo savotišku savo valstybės laivyno karininkų „inkubatoriumi“.

„Budžio“ misija

1926 m. pasitaikė puiki ir gana pikantiška proga Klaipėdos jūrų skautams įsigyti taip trokštamą jachtą. Nusižiūrėtas 1925 m. Baltijos jūroje pasieniečių katerio „Savanoris“ sulaikytas ir už spirito kontrabandą konfiskuotas burlaivis „Malaya“.

Burlaivis „Malaya“
LJM rinkinys. 1919 m. Vokietijoje iš ąžuolinių lentų statyta jachta iš varžytinių (konfiskuota dėl kontrabandos) buvo įsigyta 1926 m. už 9 100 litų.

Tai buvęs gafelinis kuteris, statytas 1919 m. Kylyje (Vokietija) iš ąžuolinių lentų. Laivo ilgis - 14,5 m, plotis - 4,3 m, grimzlė - 1,7 metro. Laive buvo 3 kajutės ir 8 miegamosios vietos.

„Sužinoję, kad pastarąjį ruošiamasi parduoti iš varžytinių, Klaipėdos jūrų skautai ėmė ieškoti lėšų. Tuo metu Kaune veikė Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti, kurios paramos paprašyta įsigyti laivui. Gauta 10 tūkst. litų. Varžytinių metu už “Malaya„ buvo sumokėta 9 100 litų, o likę pinigai atidėti laivo remontui. Po apžiūros pasirodė, kad motoro smagratis susprogęs, o burės - supelijusios ir pajuodavusios, nes kontrabandininkų retai naudotos“, - detales atskleidė R. Adomavičius.

Budys
LJM rinkinys. „Budys“ per aštuonetą gyvavimo metų aplankė ne vieną Baltijos jūros uostą (Švedijoje, Danijoje ir kt.), garsindamas Lietuvą - jūrinę valstybę.

Taupant lėšas, specialistai buvo samdomi tik būtiniems darbams, o likusius skautai atliko savo jėgomis. 1926 m. rudenį burlaivis buvo pakankamai aptvarkytas ir leidosi į kelis bandomuosius plaukimus uosto akvatorijoje.

Tais pačiais metais „Malaya“ gavo ir naują vardą, o krikštatėviu tapo pats Mažosios (Prūsų) Lietuvos krašto kultūrininkas Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868-1953). Jo siūlymu burlaivis gavo vardą „Budys“ (nuo skautų šūkio „Budėk!“).

Lietuvą - jūrinę valstybę garsinusios jachtos „Budys“ vardo krikštatėviu tapo pats Vydūnas.

Netrukus klaipėdiečiai ir svečiai iš kitų Lietuvos jūrų skautų draugovių ne kartą „Budžiu“ rengė išvykas Kuršių mariose ir jūroje, o jachtos įgulos narius imta vadinti budžiais.

Laivas vis aktyviau įsitraukė į tarptautinę veiklą taip garsindamas Lietuvą - jūrinę valstybę. 1926 m. spalio 1 d. „Budys“ išplaukė į pirmąją jūrų kelionę Liepojon. Tikslą pasiekė sėkmingai, buvo užmegzti ryšiai su Liepojos jūrų skautais. Vėliau - ir Rygos.

Kapitonas
LJM rinkinys. Priešpaskutinysis „Budžio“ kapitonas (1930-1931 m.) Mikas Kukutis. Šis jūrininkas jūrų skautams padėjo suremontuoti 1926 m. įsigytą laivą.

„Budys“ nuo 1926 m. iki lemtingųjų 1933 m. yra plaukęs į Švedijos uostus Visbį ir Ronehamną (Gotlando sala), svečiavosi Danijoje (Kopenhagoje, Helsingiore, Helsingborge), Vokietijoje (Karaliaučiuje, Piliavoje) ir kt. 1926-1931 m. nuplaukta 6000 jūrmylių (1 jūrmylė - 1,852 km).

„Nemažai “Budžiu„ keliavo ne tik skautai, bet ir šiaip lietuviškasai jaunimas, ekskursijomis atkeliavęs Klaipėdon ir panorėjęs pažinti jūrą, pamatyti Klaipėdą, kaip ji atrodo iš jūros pusės. <...> “Budys„, Lietuvos jūrų skautų naudojamas, labai daug patarnavo Lietuvos jūrinei propagandai ne tik savame krašte, bet dar daugiau užsieniuose“, - rašoma 1938 m. „Jūroje“.

Jachtos žūtis

Ir šventė, ir gedulas. Taip galima apibūdinti liepos 15-ąją, paženklintą Žalgirio mūšio pergale 1410 m. ir net dviem reikšmingomis katastrofomis 1933 m.

„Audringas 1933 metų liepos mėnesio 15 dienos rytas. Visa tauta laukia atskrendant Atlanto nugalėtojų Dariaus ir Girėno. Lietuvos skautija ruošiasi sutikti skautų organizacijos įkūrėjo Lordo Baden Powel'io. Jūrų skautai po didesnio remonto nori išbandyti laivą, kad gerai galėtų pasiruošti šefo sutikimui jūroje. Anksti rytą numatoma padaryti kelionė į Liepojų“, - rašė K. Pauža.

Pūtė 5 balų stiprumo (8-11 m/s) vėjas.

„Po didelio jachtos remonto dar buvo nesutvarkytas variklis, tad pavilkti “Budį„ jūron prieš stiprią tėkmę sutiko locmanų laivas. Išvilktas iki trumpesnio pietinio molo galo, “Budys" paleido lyną ir, iškėlęs perpus sumažintas bures, šoniniu vakarų-pietvakarių vėju turėjo plaukti 300 metrų iki atviros jūros.

Likus apie 50 metrų iki šiaurinio molo galo, didžiulė banga apsuko laivą ragu į vėją, ir jis sustojo. Nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link šiaurinio molo. Kai paaiškėjo, jog pastangos atstatyti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti bergždžios, kapitonas įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir mesti inkarą. Inkaras į dugną neįsitvirtino ir vilkosi dugnu", - istoriją pasakojo R. Adomavičius.

Įgulos nariai V. Amulevičius, E. Jasiukevičius ir V. Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje. Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų ir jis garsiai braškėdamas lūžo.

„Taip žuvo brangūs broliukai ir laivas “Budys„. <...> Tik lieka viskas kaip sapne ir tvirtuose molo akmenyse atsiranda vario kryžius su skautiška lelija ir data, kuri yra tokia tyli nebylė, kaip ir buvusios laimingos jūrų skautų dienos, pergyventos bendrame gyvenime laike atliktų kelionių“, - rašoma 1938 m. „Jūroje“.

O tokius būsimojo (paskirtas 1939 m.) vienintelio tarpukario karo laivo „Prezidentas Smetona“ vado ltn. Povilo Labanausko žodžius 1936 m. užrašė Jūros skautų vadų kursų dalyvis: „Mole matome kryžių; tai vieta, kur žuvo “Budys„, pirmasis išnešęs į svetimąsias jūras mūsų trispalvę vėliavą. Su juo čia žuvo pirmosios Lietuvos jūros aukos - trys jūrų skautai. Jie savo gyvybėmis pašventino šiuos Lietuvos vartus į pasaulį, ir šie vartai šaukia Lietuvos jaunimą per juos į jūrą, į pasaulį...“

Čia žuvo pirmosios Lietuvos jūros aukos - trys jūrų skautai. Jie savo gyvybėmis pašventino šiuos Lietuvos vartus į pasaulį.

Anot R. Adomavičiaus, „Budžio“ ir trijų įgulos narių žūtį skaudžiai išgyveno visi, kas tik prijautė buriavimui. Šiuo laivu didelis būrys entuziastų išėjo jūrinių plaukiojimų mokslus, ne vienas išaugo užgrūdintais buriavimo asais. Vėliau jo vardą gavo dvi naujos „Hai“ tipo jachtos „Budys I“ ir „Budys II“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder