„Vakaruose su senąja Klaipėda“ - apie iškilias šio krašto asmenybes

Šešioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis projektas - paskaitų ciklas „Vakarai su senąja Klaipėda“ šiemet atsisuko į išskirtines XVII-XX amžiaus asmenybes, palikusias svarbų pėdsaką šio krašto istorijoje.

„Kasmet vakarai yra skiriami kokiai nors vienai temai. Šie metai Klaipėdoje buvo paskelbti Švyturių metais. Pasirinkome kiek neįprastą prizmę - nutarėme kalbėti apie asmenybes, kurios buvo tarsi Klaipėdos švyturiai, kurių veikla ir darbai šiam kraštui buvo labai svarbūs. 

Tarp jų būta ir nelietuvininkiškos kilmės žmonių, bet jie tiek daug nuveikė lietuvių naudai, jog yra verti, kad juos prisimintume“, - sako projekto vadovas, istorikas doc. Vacys Vaivada.

Nuo Berbomų - iki Zauerveino

Šiemet buvo surengti devyni „Vakarai su senąja Klaipėda“ ir paruoštas turinys vaizdo siužetui - tiesioginei transliacijai „Iš Klaipėdos Pelenyno istorijos“. Paskaitas apie garsias, iškilias XVII-XX amžių asmenybes skaitė istorikai ir istorijos tyrinėtojai Dainius Elertas, Kęstutis Demereckas, Rasa Banytė-Rowell, Silva Pocytė ir kt.

„Istorikai, kuriuos kvietėme dalyvauti šių metų paskaitose, savo temas gerai ištyrinėję ir yra surinkę daug faktų, sukaupę žinių apie tas asmenybes. Šiemet pranešimai skaityti apie Klaipėdos krašto negociantus Berbomus, Simoną Dachą, dailininką Karlą Eulensteiną, Kristijoną Milkų, Jurgį Zauerveiną ir kitus“, - apžvelgė V. Vaivada.

Anot jo, visos asmenybės Lietuvai ir Klaipėdos kraštui vienodai svarbios ir paliko ryškų pėdsaką istorijoje.

„Paskaitų ciklą užbaigėme Jurgiu Zauerveinu, tad būtų galima manyti, kad jo indėlis puoslėjant lietuvybę yra išskirtinai svarbus, tačiau kai pradedame lyginti jo ir, sakykime, Adalberto Becenbergerio nuveiktus darbus, tai matome, kad ir šios asmenybės nuopelnai tyrinėjant baltų tautų kalbas yra ne ką mažesni“, - pastebėjo V. Vaivada.

Ir gyvai, ir nuotoliu

Šiemet „Vakarų su senąja Klaipėda“ paskaitos dažniausiai vyko nuotoliu. Įprastoje vietoje - Žemaitijos dailininkų galerijoje - rugsėjį buvo surengtas tik vienas istorinis vakaras. Paskutinė paskaita persikėlė į Klaipėdos etnokultūros centrą. Pasak projekto vadovo, jau yra planuojama, kad ateinančiais metais „Vakarai su senąja Klaipėda“ istorijos gerbėjus kvies į šio centro erdvę, tačiau taip pat bus rengiami ir nuotoliu.

„Darbas nuotoliu yra gerai ir tuo atžvilgiu, kad kai kuriems pranešėjams nebūtina atvykti į Klaipėdą, jie skaito paskaitas iš kitų miestų. Gali būti, kad ateis laikas, kai mūsų pranešėjai dalinsis žiniomis ir iš kitų valstybių. Ieškosime kitokių formų. 

Projekto bendraautoriai - “Klaipėda gyvai“ ir “Vilties miesto“ videografai turi galimybes renginius transliuoti iš lauko, tad visai gali būti, kad šiltuoju metų laiku kai kurios paskaitos kitąmet vyks ir lauke“, - planais dalijosi V. Vaivada, papildęs, kad šiais metais viena tokia paskaita, skirta istoriniam Klaipėdos priemiesčiui Pelenynui, buvo filmuojama lauko erdvėje.

Turi išliekamąją vertę

„Vakaruose su senąja Klaipėda“ paskaitą apie garsųjį iš Rytų Prūsijos kilusį tapytoją Karlą Eulensteiną skaitęs istorikas Kęstutis Demereckas pasakoja, jog šios ryškios asmenybės gyvenimu ir kūryba domėjosi jau kurį laiką.

„Šiemet Klaipėdos galerijoje buvo atidaryta šio garsaus dailininko postekspresionisto paroda. Lankiausi parodoje ir dar kartą įsitikinau, kokia graži buvo pamario krašto žemė anuomet. K. Eulensteino darbuose - daug mums žinomų vietų. 

Jis gyveno Vitės kvartale. Ir visa tai, ką matė vaikystėje, atsispindi jo kūryboje. Įdomu ir tai, kad jo gimtasis namas yra labai dažnas jo darbų leitmotyvas“, - pasakoja K. Demereckas.

Anot istoriko, „Vakarai su senąja Klaipėda“ kiekvieną kartą yra tarsi naujas atradimas. Pavyzdžiui, ar daug klaipėdiečių žino, kad pirmoji Melnragė buvo ne ten, kur yra dabar, o Giruliuose? Tik vėliau, keldamiesi arčiau miesto, gyventojai priartėjo prie įplaukos ir taip Melnragė atkeliavo iki Klaipėdos.

„Šiose paskaitose - naujausi istorikų atradimai, kurių nėra nei knygose, nei enciklopedijose, nei vadovėliuose. Reikia tik džiaugtis ir dėkoti V. Vaivadai, kad jo dėka turime tokią išskirtinę galimybę visa tai sužinoti ir prisiliesti prie naujausių istorinių faktų apie mūsų kraštą“, - teigė istorikas K. Demereckas.

Puiki pagalba ir pedagogams

Klaipėdos etnokultūrinės veiklos koordinatorė Erika Tendziagolskytė-Patrikainen ne kartą lankėsi „Vakaruose su senąja Klaipėda“. Šiemet ji turėjo galimybę klausytis paskaitos ir Klaipėdos etnokultūros centre.

E. Tendziagolskytė-Patrikainen domisi Klaipėdos krašto istorija, tačiau kai kurie faktai, išgirsti paskaitos apie J. Zauerveiną metu, ir jai buvo naujiena.

„Zauerveinas mokėjo kelias dešimtis kalbų, buvo poliglotas. Nežinojau, kad tris kartus jis buvo iškeltas kandidatu į rinkimus šiame krašte, bet neišrinktas. 

Tuomet įsižeidė ir išvyko gyventi į Norvegiją. Jam buvo skaudu, kad tiek daug savęs atidavė Klaipėdai, o liko neįvertintas“, - žiniomis dalinosi etnokultūrinės veiklos koordinatorė.

Pasak jos, „Vakarams su senąja Klaipėda“ labai tinka posakis - tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities.

„Ypač patogu yra tai, kad visos paskaitos lieka įrašytos internetinėje erdvėje ir yra puiki pagalba mokytojams bei visiems besidomintiems savo praeitimi“, - pastebėjo E. Tendziagolskytė-Patrikainen.

Visas projekto “Vakarai su senąją Klaipėda” paskaitas galite surasti čia.

Projekto “Vakarai su senąja Klaipėda” autoriai: VšĮ “Vilties miestas”, Rimantas Navickas  “RGB Pictures”, Vacys Vaivada, istorikas, KU Baltijos regiono istorijos archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Projektas dalinai finasuojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder