„Vandenyno“ potyriai palies ne tik žiūrovus, bet ir aktorius

Aktoriai Kamilė Andriuškaitė, Samanta Pinaitytė ir Jonas Baranauskas, likus mažiau nei savaitei iki premjeros, dalinosi savo patirtimi kuriant vandenyno planetą ir pasakojo, kaip svarbu šiame patirtiniame sensoriniame spektaklyje viską numatyti bei ką jiems patiems reiškia šis netradicinis kūrinys. „Vandenyno“ premjera jau balandžio 29 d.

S. Pinaitytė: „Vaikai yra patys nuoširdžiausi žiūrovai“

Gabrielės Lukošiūtės-Pūrienės sumanytas ir režisuojamas spektaklis žiūrovus kvies jau mėnesio pabaigoje. Vaikai su tėvais jo erdvėje patirs vandenyno stebuklus bei jo paslaptingą pasaulį. Spektaklio išskirtinumas – jis skirtas ir vaikams, ir tėvams. Jo tikslas – sužadinti kuo daugiau pojūčių, leisti vaikams patirti, o tėvams atsikvėpti ir pailsėti. Šį ramų, magišką pasaulį kurs trys Klaipėdos dramos teatro aktoriai, kuriems spektakliai vaikams nėra naujiena. Aktorės S. Pinaitytė ir K. Andriuškaitė yra ir Vaikų teatro studijos mokytojos. 

Joms darbas su vaikais yra nuolatinis. S. Pinaitytė minėjo, kad jai patinka tiek vaidinti vaikams, tiek dirbti su jais, dalintis teatrine patirtimi. Anot jos, iš vaikų galima nemažai išmokti, „dirbant su vaikais vyksta mainai. 

Tiek jie, tiek aš mokomės. Jie, priešingai nei suaugusieji, neturi filtrų, todėl yra visiškai atviri. Tai mane žavi“. Aktoriai teigia, kad vaidinti vaikams yra didžiulis džiaugsmas, nes vaikai yra ne tik nuostabūs, unikalūs žiūrovai, bet ir pati kūryba jiems turi didelę prasmę. S. Pinaitytė akcentavo, kad vaikų energetika yra nuoširdžiausia, „spektakliai vaikams mane traukia. Vaikai yra patys nuoširdžiausi žiūrovai. 

Jie visada parodo savo tikras, neužslėptas emocijas. Jeigu jiems smalsu – išvysi jų spindinčias akis, jei nuobodu – jie tuoj pat tai parodys. Vaidinti jiems be galo malonu, dėl jų tikrumo“, – apibendrino ji. Vaidinti spektakliuose vaikams malonumas kyla ir iš pačios prasmės. Tokio tipo spektakliai kuriami ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Aktoriai pamini, kad spektaklis pagrįstas potyriais, jie stengsis išjudinti svarbiausius žmogaus pojūčius. 

Mažyliams „Vandenynas“ atsiskleis kaip paslaptinga planeta, kurią jie galės smalsiai ir drąsiai tyrinėti. Taip vaikai vystys savo jusles, susipažins su menu. K. Andriuškaitė pasakojo, jog šis spektaklis ne ką mažiau naudingas ir tėvams: „Tėvai irgi labai svarbūs, nes spektaklis kviečia ne tik stebėti, bet ir kartu su vaiku patirti pasaulį per pojūčius. 

Tai bendras buvimas kartu, kuriame suaugusieji gali sulėtėti, įsiklausyti ir iš naujo atrasti jutiminį santykį su aplinka.“ Trečiasis spektaklio aktorius J. Baranauskas pridūrė besitikintis, jog „Vandenynas“ tėvų rutiną nušvies nauja patirtimi bei ramybe, kurios kartais taip trūksta. Pasak aktoriaus, „Vandenynas“ yra būtent ta vieta, kur tėvai gaus galimybę pailsėti, pamedituoti bei pabūti ne tik dėl vaiko, bet ir dėl savęs.

J. Baranauskas: „Noriu, kad jie jaustų saugią bei smagią energiją“

Spektakliai vaikams nėra standartiniai – juos kuriant reikia kruopštumo bei nemažai žinių. „Vandenyno“ kūrybiniame procese buvo pasitelkta ergoterapeutė, daug dirbanti su ankstyvojo amžiaus vaikais. 

„Tokio tipo spektaklyje kūrėjai laikosi griežtų taisyklių, kurių negalima laužyti. Paprasčiausias atstumas tarp aktorių bei žiūrovų yra moksliškai paremtas, kad sensoriškai tinkamai juos veiktų. 

Taip pat svarbu atsižvelgti, kad sceniniai objektai nebūtų per sunkūs ar aštrūs, kad jie būtų švarūs, jei vaikas nuspręstų įsidėti į burną. Visas procesas yra giliai apgalvotas“, – dalinosi K. Andriuškaitė. Vaikų spektakliuose aktoriams tenka nemažai improvizuoti, tačiau, kaip minėjo aktorė, viskas būna apgalvota. 

S. Pinaitytė improvizacijas teatre sulygino su džiazu, „tai panašu į džiazo muzikantus – negali improvizuoti, jei nesi įvaldęs savo instrumento“. Vaikų emocijos spektakliuose dažnai būna skirtingos – vieni džiaugiasi, antri verkia, o dar kiti užsimano pavalgyti. Pasak K. Andriuškaitės, tai yra visiškai normalu, nes visi vaikai pasaulį patiria skirtingai. 

Aktorius J. Baranauskas juokavo dalindamasis savo vaikystės patirtimi, „pamenu, būdamas gal trijų metų, buvau spektaklyje, skirtame vaikams, tačiau jis mane labai išgąsdino, buvo baugu. Noriu, kad „Vandenyno“ žiūrovai jaustų saugią bei smagią energiją“.

K. Andriuškaitė: „Kūrybinis darbas reikalauja nuolatinės savistabos“

„Vandenyno“ pasaulis veiks ne tik žiūrovus, bet ir pačius aktorius. Mistinės planetos kūrėjai pasakojo, kad spektaklis veikia kitaip nei kiti jų projektai. 

Vanduo jiems asocijuojasi su švelnumu bei stipria, atpalaiduojančiai veikiančia gyvybės stichija, „šis spektaklis man lyg meditacija. Atrodo, viskas sulėtėja, o laikas tiesiog sprogsta. Mano savijauta po spektaklio repeticijos primena buvimą prie jūros. Eini pasimaudyti, pasikepinti prieš saulę, o kai jau laikas eiti namo, jautiesi pavargęs, bet gerai pavargęs, apimtas didžiulės ramybės“, – dalinosi J. Baranauskas. 

„Visas spektaklis vyksta labai lėtai, patys liečiame, judiname scenos objektus palengva ir tai labai veikia psichologiškai. Pats kūrybinis darbas reikalauja nuolatinės savistabos ir jautraus įsiklausymo į pojūčius – iš to natūraliai gimsta meditacinė būsena“, – apibūdino K. Andriuškaitė.

Patirtinio sensorinio spektaklio vaikams ir jų tėvams „Vandenynas“ premjera Klaipėdos dramos teatre balandžio 29 d.

Režisierė ir idėjos autorė Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė, scenografė Guoda Korsakaitė, kostiumų dailininkė Daiva Dašenkovienė, šviesų dailininkas Linas Rubinas, kompozitorius Edvinas Vasiljevas, konsultuojanti ergoterapeutė Gabija Kalnytė, režisierės asistentas Alius Veverskis

Vaidina: Jonas Baranauskas, Samanta Pinaitytė, Kamilė Andriuškaitė, Gabrielė Lukošiūtė-Pūrienė