„Koks viduje jautiesi, tiek ir yra. Sėdėsi prie lango sukriošęs, toks ir būsi“, – apie amžių sakė LRT RADIJO kalbintas A. Kulikauskas. Tačiau kartu ir neslepia, kad „būna visaip – kaip ir oras Lietuvoje“. Tai lietus, tai giedra.
Į Plungę ankstyvoje vaikystėje persikraustęs muzikantas gimtadienį taip pat atšvęs Žemaitijoje, kur, kaip sako, lauks „visa kiemo komanda“.
A. Kulikauskas iki šiol tebedirba, turi kūrybinių planų. O paklaustas apie dainą, kurią laiko savo ryškiausia, atsako ilgai nesvarstydamas.
„Mano ryškiausias kūrinys yra „Gintarai“. Jis yra vienas iš pirmųjų ir dar nenuėjęs į šoną – jo vis dar klausosi, prisimena, publikai patinka. „Ateina Dievas“ svarstyklėse būtų, sakyčiau, ties viduriu“, – apie LRT RADIJO eteryje skambėjusį kūrinį sakė A. Kulikauskas.
Kad pasuks į muziką, jis suprato anksti, o kaip įsimintiniausius karjeros tarpsnius išskiria darbą Nacionalinėje filharmonijoje su grupe „Vilniaus aidai“ bei „Dainos teatro“, įkurto drauge su Vytautu Kernagiu, laikotarpį.
Kaip vienas ryškiausių dainuojamosios poezijos atstovų išgarsėjęs A. Kulikauskas sako, kad atlikėjai susiduria su daug pagundų „lengvai pasiimti pinigus“ – perdainuoti scenos šlagerius, nepridedant nieko savito, išskyrus „savo veidą ir naują kostiumą“.
Tačiau į tai jis žvelgia supratingai, kaip ir į komercinę kūrybą pagal užsakymą, pavyzdžiui, privataus verslo.
„Nors aš pats esu ėjęs dėl pinigų, pagal užsakymą esame parašę dainą baldų firmai, bet tai labai sunkus procesas, reikia save išprievartauti, kaip rusai sako, „per negaliu“. Tiesiog sukandi dantis ir darai.
Esu „Telekomo“, Lietuvos futbolo asociacijos užsakymų turėjęs komercinių, bet priklauso ir nuo to, kaip į tai pažiūrėsi. Jeigu yra koks nors kūrybinis grūdas, tuomet kodėl gi ne“, – portalui LRT.lt. kalbėjo A. Kulikauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą