Žvaigždžių desantas kviečia į išskirtinę premjerą Palangoje

Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio suburti scenos grandai - legendinis saksofonininkas Petras Vyšniauskas, sopranas Gunta Gelgotė, mecosopranas Nora Petročenko, multiinstrumentalistas Saulius Petrikis, pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorius Vytautas Anužis, choreografas Martynas Rimeikis su šokėjų komanda ir Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno - sukūrė nepaprastai jausmingą šokio operą, nuspalvintą Lietuvą sužavėjusios virtualios realybės „Angelų takais“ komandos kurtų vizualizacijų ir Kornelijaus Jaroševičiaus vizualiniais sprendiniais.

Šokio operos „Pasaulio sutvėrimas“ idėja gimė kompozitoriaus, „Sidabrinės gervės“ laureato Jono Jurkūno galvoje, ja patikėjo ir įkvėpė gyvybės garsi pianistė, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio vadovė profesorė Aleksandra Žvirblytė. Dalijamės žymių muzikų mintimis apie būsimą premjerą.

Čiurliono pasaulis yra ne linijinis, bet cikliškas, nebaigtinis.

Jonai, Čiurlionio kūryba be galo mistiška, kiekvienas ją supranta kitaip. Kokį Čiurlionio pasaulį matote jūs?

Čiurlionis gyveno nepaprastai intensyvų, bet, deja, trumpą gyvenimą, kuriame susiliejo muzika, tapyba ir įvairūs jo metafiziniai būties gelmės ieškojimai. 

Jis matė pasaulį kaip nuolatinį tapsmą. Jo pasaulis yra ne linijinis, bet cikliškas, nebaigtinis. Jo paveiksluose laikas ne slenka, bet grįžta, auga spiralėmis: šviesa kyla iš tamsos ir vėl grimzta atgal. Tą jaučiame ir jo tekstuose.

Šokio operos, kurios premjera įvyks jau ateinantį ketvirtadienį, muzikos kūrimo kelionė seka paskui šias Čiurlionio mintis ir jo gyvenimo pėdsakus. Tai nėra bandymas atkurti vaizdą garsais. Greičiau tai bandymas sukurti čiurlionišką garsinį, kosmologinį vyksmą, kuriame gimsta ne tik pasaulis, bet ir sąmonė. Visa tai yra mano muzikoje.

Aleksandra, kuo šis projektas patraukė jus?

Šiemet Lietuva mini 150-ąsias Čiurlionio gimimo metines, tačiau mūsų festivalio programoje jo kūrybos visada buvo nemažai. Ir tai - ne tik originalūs kūriniai, bet ir įdomūs projektai, leidžiantys į Čiurlionį pažvelgti šiuolaikiškai, panaudojant naujas skambesio ir išraiškos formas. Vienas iš tokių projektų buvo roko fantazija „Čiurlionis Rex“, kurią kūrėme kartu su Jonu Jurkūnu. 

Didžiulė projekto sėkmė paskatino galvoti apie naujas bendradarbiavimo galimybes, ir kai Jonui gimė mintis sukurti „Pasaulio sutvėrimą“, nė akimirkos neabejojau, kad verta vėl leistis į šį nuotykį.

Šokio operą vadinate nuotykiu?

Patikėkite, naujo projekto gimimas tai tarsi amerikietiški kalneliai, pradedant atlikėjų kvietimu, jų koncertų tvarkaraščio derinimu, baigiant žanro pavadinimo paieškomis. 

„Pasaulio sutvėrimas“ nėra oratorija ar baletas. Tai visiškai naujas žanras, kuriame yra ir orkestrui parašyta partija, ir improvizacija. Ir baleto, ir operos elementų, todėl teko nemažai pasukti galvą. Šokio opera pasirodė geriausiai šį projektą apibūdinantis žanras.

Jonai, iš tikrųjų „Pasaulio sutvėrimo“ atlikėjų sudėtis gana neįprasta. Kaip ji gimė?

Šiame kūrinyje kiekvienas balsas ar instrumentas turi savo vaidmenį ir prasmę.

Du sopranai įkūnija šviesos pradą - šviesą, kuri sklinda į visus visatos kampelius. Styginių orkestras sukuria erdvinį foną - ne tik harmoninį, bet ir metafizinį, tarsi žvaigždžių kvėpavimas.

Petras Vyšniauskas - džiazo saksofono solistas - savo improvizacijomis suteikia nežinomybės, nepažinaus ir laisvo pasaulio fragmentų. 

Tarsi kiekviename etape klaustų: kaip žmogaus sąmonė supranta šį pasaulį? Aleksandros Žvirblytės fortepijonas - tai savotiškas laiko atspindys, ir pradžia, ir pabaiga. 

Stengiausi vengti tiesioginių Čiurlionio citatų, bet, žinoma, yra daug išgrynintų jo muzikos archetipų: pirmieji kūriniai, paskutiniai, eskizai, nuotrupos, akordai - visa tai susilieja į bendras būsenas, kurios atliepia tapybos ciklų paveikslus.

Aleksandra, o kaip projekte atsirado šokėjos ir vizualizacijos?

Norėjosi kuo spalvingiau atskleisti pojūtį, kuris apima pasinėrus į Čiurlionio pasaulį, o jis yra be galo kintantis ir dinamiškas. 

Nepaprastai džiaugiuosi, kad prie mūsų komandos prisijungė choreografas Martynas Rimeikis. Tai vienas talentingiausių šių dienų judesio kūrėjų, tad jo idėjos ir profesionalumas buvo neįkainojami. Dar viena sėkme vadinu bendrystę su virtualios realybės „Angelų takais“ komanda. Kai pirmą kartą nėriau į jų sukurtą Čiurlionio pasaulį, netekau amo. 

Pojūčiai buvo tokie stiprūs, jog dar ilgai negalėjau atsigauti. Kai sužinojau, kad ši komanda ėmėsi ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ vizualizacijos, supratau, jog tai paskutinė trūkstama mūsų dėlionės detalė. Susisiekiau su jų kūrybos prodiuseriu Vitalijumi Žuku ir sutarėme dirbti kartu. Taip bendromis mūsų visų pastangomis gimė šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“, kurioje atgis vaizdai iš to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo.

XIII tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis yra jubiliejinės programos „Čiurlioniui 150“ dalis. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.