Šunų augintojai, pasisakantys už žalios mėsos mitybą, mano, kad ji yra naudingesnė gyvūnams, ir pažymi, kad natūrali mityba sumažina žarnyno problemų riziką, teigiamai veikia dantų ir kailio sveikatą ir apsaugo nuo uždegiminių procesų organizme.
Tarp sausų pašarų trūkumų jų priešininkai nurodo nepageidaujamų priedų įtraukimo į sudėtį galimybę ir riziką, kad nepakankamai kontroliuojama žaliavų kokybė.
Tačiau veterinarijos gydytojai dažnai įspėja nepervesti šunų prie „natūralaus“ maisto, nes žalioje mėsoje gali būti bakterijų, galinčių sukelti ligas tiek augintiniams, tiek šeimininkams.
Veterinarijos specialistai iš Oklahomos valstijos universiteto Stillwateryje ir Floridos universiteto (abu JAV) pabandė išsiaiškinti, kas šiame ginče teisus.
Eksperimentui mokslininkai pasitelkė 55 sveikus suaugusius šunis, kurių kūno svoris buvo didesnis nei devyni kilogramai. Pasak šeimininkų, 27 šunys daugiau nei metus buvo šeriami sausu ėdalu, o kitų 28 gyvūnų racioną sudarė žalia mėsa.
Kadangi šeimininkai periodiškai duodavo augintiniams maisto nuo savo stalo ir palepindavo juos skanėstais, kiekvienos grupės tiriamiesiems 28 dienas buvo taikoma griežtesnė dieta, kurią sudarė tik vieno prekės ženklo sausas maistas (tyrime naudotas Purina Pro Plan Savor) arba žalia mėsa. Be to, šunims buvo leidžiama duoti skanėstų, į kurių sudėtį įeidavo ne daugiau kaip vienas ingredientas.
Tyrėjai pažymėjo, kad dalyviai suvartojo maždaug tiek pat baltymų – atitinkamai 3,2 ir 3,6 gramo vienam kilogramui kūno svorio per dieną sauso maisto ir žalios mėsos grupėse.
Po 28 dienų veterinarijos gydytojai apžiūrėjo šunis ir paėmė kraujo bei išmatų mėginius išmatų mikrobiotos sudėčiai, serumo metabolomo profiliui ir uždegimo žymenims ištirti. Atlikta daugialypė regresinė analizė kiekvienam metabolitui ir uždegiminiams žymenims, kai nepriklausomi kintamieji buvo dietos tipas, amžius ir apkūnumo balas.
Analizės atskleidė abiejų grupių gyvūnų išmatų mikrobiotos sudėties ir serumo metabolitų skirtumus. Dauguma jų atitiko mitybos tipo skirtumus. Mokslininkai tikėjosi, kad mikrobiotos ir metabolomo pokyčiai šunims, maitinamiems žalia mėsa, koreliuos su išmatų ir sisteminių uždegimo žymenų pokyčiais, tačiau lūkesčiai nepasitvirtino.
Gyvūnų, maitinamų natūralia mėsos dieta, išmatose pastebimai padaugėjo priešuždegiminių markerių, tokių kaip IgA, IgG ir IAP, kiekis, lyginant su šunimis, maitinamais vien sausu maistu. Tačiau sisteminiai uždegimo žymenys, įskaitant C reaktyvųjį baltymą (CRP), galektiną ir kitus, tarp abiejų grupių gyvūnų nesiskyrė.
Straipsnio, kuris buvo paskelbtas „Frontiers in Veterinary Science“ leidinyje, autorių teigimu, didesnis mėsa maitintų šunų išmatose esančių priešuždegiminių markerių kiekis gali atspindėti geresnę virškinimo trakto homeostazę, imuninės sistemos funkciją ir virškinamumą.
Vis dėlto, pasak straipsnio išvados, trumpa eksperimento trukmė ir tai, kad jame dalyvavo tik sveiki gyvūnai, ir mažas biomarkerių jautrumas, nepakankamas nedideliems teigiamiems pokyčiams nustatyti, neleido daryti kategoriškos išvados, kad racionas mėsos pagrindu šunims yra naudingesnis už sausą maistą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą