150 metų tualetų istorijos: kodėl nebenaudojami paauksuoti ornamentai?

Jei išsivysčiusiame šiandienos pasaulyje tualetas ir kanalizacija yra nediskutuotina kasdienio gyvenimo būtinybė, tai prieš 150 metų viskas atrodė kitaip. 

Net karalienė Viktorija būtų pavydėjusi tokio vonios kambario, kokį šiandien savo namuose turi beveik kiekvienas.

Tualetų prireikė dėl išlikimo

Kaimo bendruomenėse tualetai nuo seno nebuvo būtini, tačiau to nepasakysi apie tankėjančius miestus, kuriuose sanitarija XIX a. tapo egzistencine problema.

„Šiuolaikiniam pasauliui modernaus tualeto prireikė ne tiek dėl patogumo, kiek dėl išlikimo, – teigia „Geberit“ atstovas Lietuvoje Tadas Ivanauskas. – Kanalizacijos sistemų atsiradimas didmiesčiuose buvo tiesioginis atsakas į ligų grėsmę, kylančią dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir netinkamo atliekų šalinimo.“

Nesant pakankamam kiekiui dirvožemio, sulaikančio ir suskaidančio žmogaus atliekas, vienintelė terpė joms išnešioti miestuose tapo vanduo.

„Nuleidžiamųjų tualetų ir kanalizacijos sistemų atsiradimas yra bene svarbiausios XIX a. inovacijos, padėjusios sukurti šiuolaikinę miestų civilizaciją ir sustabdyti ligas“, – pastebi T. Ivanauskas.

Medieną pakeitė keramika

XIX a. septintajame dešimtmetyje dauguma modernių europiečių gamtinius reikalus atlikdavo arba duobėje, arba specialiai įrengtuose kambariuose, kuriuose stovėdavo medinis krėslas su įmontuotu puodu.

„Pastebėta, jog mediena santechnikoje – ne pats geriausias sprendimas, tad ją ilgainiui pakeitė keramika. Viktorijos laikų meistrai tualetus puošniai glazūruodavo, padengdavo paauksuotais ornamentais.

Toks puošnus sprendimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas, kadangi nelygius paviršius sunku prižiūrėti norint palaikyti higieną“, – pasakoja T. Ivanauskas.

Nuleidžiamieji tualetai Europoje pradėjo plisti tik XIX a. antroje pusėje, būtent tuomet – 1874-aisiais – Rapersvilyje, Šveicarijoje, prasidėjo ir „Geberit“ istorija.

Šiandieninį klozetą išpopuliarino Didžioji depresija

Po 30 metų įmonės įkūrėjas Albertas Gebertas pristatė anuomet novatorišką sprendimą – švinu dengtą medinę cisterną.

XX a. pradžioje ankstyvuosius tualetus pasaulyje pakeitė sifoniniai klozetai, o klozetų puošyba ilgainiui išnyko – ją keitė lygūs, balti, higieniški ir lengvai valomi paviršiai. Netrukus pasirodė vientisas keramikinis klozetas, o XX a. trečiajame dešimtmetyje išpopuliarėjo spalvota keramikos glazūra.

„XX a. trečiajame dešimtmetyje JAV statybų taisyklės reikalavo, kad visuose naujuose gyvenamuosiuose namuose būtų įrengti vidaus vonios kambariai, – pastebi T. Ivanauskas. – Didžiosios depresijos laikotarpiu dėl ekonominio spaudimo pasaulyje išpopuliarėjo laisvai pastatomas klozetas, kurį dauguma naudojame ir šiandien.“

Aukščiausi standartai – net 150 metų

1952-aisiais „Geberit“ rinkai pristatė pirmąją plastikinę cisterną, o 1964-aisiais – pirmąjį tualetą su paslėptu bakeliu. Šiandien tokie paslėpti bakeliai ir „Geberit Duofix“ montavimo rėmai užduoda toną santechnikos pramonėje.

„Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse Gediminas Repšys pastebi, kad šis tonas užduodamas ir toliau – pavyzdžiui, elegantiškas „AquaClean Alba“ sprendimas, nors atrodo kaip klasikinis tualetas, yra daug funkcionalesnis, tai – klozetas ir bidė viename.

„Šis sprendimas yra naujos higienos eros pradžia, o svarbiausia, jog elegancija ir funkcionalumas pasiekiami už prieinamą kainą, – sako G. Repšys. – Žvelgiant į 150 metų istoriją, nuo pat pirmų dienų buvome santechnikos pramonės lyderiai, kurių sprendimai nustatydavo ir toliau nustato rinkos standartus.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder