5 kirpimai po 50 metų, kurie atgaivina veidą nekeičiant įvaizdžio iš esmės

5 kirpimai po 50 metų, kurie atgaivina veidą nekeičiant įvaizdžio iš esmės

Renkantis kirpimą, svarbiau žiūrėti ne į skaičių pase, o į pačius plaukus: ar jie tapo plonesni, ar pradėjo pūstis, ar laiko apimtį ir kiek laiko esate pasiruošusios praleisti su džiovintuvu bei šepečiu. Šiuos penkis variantus galima pritaikyti skirtingam plaukų tankumui, ilgiui ir įprastai priežiūrai.

1. Pailgintas bobas žemiau smakro

Pailgintas bobas (angl. long bob) tiks toms, kurios jau seniai galvoja apie trumpesnį kirpimą, bet nėra pasiruošusios visiškai atverti veido. Plaukai baigiasi žemiau smakro, todėl įprastas veido rėmas išlieka.

Nedidelis pailgėjimas link priekinių sruogų paverčia kirpimo liniją išraiškingesne. Skirtumas tarp pakaušio ir plaukų prie veido gali būti vos pora cm. To pakanka, kad kaklas atrodytų ilgesnis, o skruostikauliai – ryškesni.

Ploniems plaukams ypač svarbus tankus kraštas. Lygus kirpimas sukuria didesnio tankumo įspūdį ir neleidžia galiukams išsisklaidyti į retas sruogas.

Tankius plaukus galima atsargiai išlengvinti iš vidaus, kad jie nekristų sunkiu trikampiu. Stiprus filiravimas per visą ilgį čia nereikalingas – po jo galiukai dažnai pradeda pūstis ir greičiau praranda formą.

Tokio bobo nebūtina ištiesinti iki veidrodinio glotnumo. Lengva banga, tiesūs galiukai arba viena pusė, užkišta už ausies, atrodo šiuolaikiškiau nei apvali šukuosena su stipriai į vidų užsuktais galiukais.

Ką pasakyti meistrui: ilgis žemiau smakro, nedidelis pailgėjimas link veido, tanki apatinė linija, lengvas vidinis išlengvinimas be iškarpymo rėžiais.

2. Švelnūs sluoksniai: ilgis lieka, o plaukai atrodo lengvesni

Jei ilgis jus tenkina, bet plaukai krenta sunkiai ir beveik nejuda, galima pakeisti formą, pastebimai jų nesutrumpinant.

Švelnūs sluoksniai pašalina liekamąjį svorį nuo galiukų ir padeda plaukams pakilti nuo šaknų. Svarbiausia, kad perėjimai būtų platūs ir tolygūs. Trumpa viršutinė dalis ir rėžtiniai laipteliai dažnai sukuria pasenusį siluetą ir reikalauja daugiau priežiūros.

Sruogas prie veido geriausia pradėti nuo skruostikaulių, smakro arba šiek tiek žemiau. Jos atveria akis, sušvelnina žandikaulio liniją ir netrukdo susirišti plaukų į uodegą.

Dirbant su plonais plaukais, svarbu išlaikyti tankumą apačioje. Jei pašalinsite per daug masės, ilgis išliks, bet galiukai atrodys reti. Geras meistras suteiks judesio kirpimo viduje, tačiau nelies pagrindinės linijos labiau nei būtina.

Tiesiuose plaukuose sluoksniai be formavimo gali būti beveik nepastebimi. Bangotuose plaukuose jie išryškėja patys, ypač jei leisite jiems išdžiūti natūraliai arba naudosite šiek tiek tekstūros suteikiančio kremo.

Ką pasakyti meistrui: išsaugoti ilgį ir tankius galiukus, pridėti švelnių sluoksnių be staigių perėjimų, suformuoti keletą ilgų sruogų prie veido.

3. Ilgi užuolaidėlės tipo kirpčiukai

Užuolaidėlės tipo kirpčiukai (angl. curtain bangs) tinka toms, kurios nori pastebimo pokyčio, bet nepasiruošusios drastiškai trumpinti plaukų.

Jų centrinė dalis yra trumpesnė, o šoninės sruogos palaipsniui ilgėja ir susilieja su pagrindiniu kirpimu. Kirpčiukus galima skirti per vidurį, šukuoti į šoną arba užkišti už ausų.

Po 50 metų patogiausias yra pailgintas variantas. Jis neuždengia kaktos sunkia linija, išryškina akis ir švelniai įrėmina skruostikaulius. Trumpiausios sruogos gali siekti žandus, o šoninės – smakrą.

Tokie kirpčiukai tinka ir prie ilgų plaukų, ir prie bobo, ir prie pečius siekiančio ilgio. Jie keičia įprastą formą, bet nereikalauja nuolatinių apsilankymų salone.

Yra dar vienas pliusas: „užuolaidėlės“ atauga nepastebimai. Po kelių mėnesių jos virsta tiesiog gražiomis sruogomis prie veido. Turint trumpus tiesius kirpčiukus, šis tarpsnis būna kur kas sudėtingesnis.

Ką pasakyti meistrui: lengvi pailginti kirpčiukai, kurie išsiskiria į šonus; trumpiausia dalis ties skruostikauliais, o šoninės sruogos švelniai susilieja su pagrindiniu ilgiu.

4. Bobas iki raktikaulių

Ilgis iki raktikaulių (angl. lob arba clavicle bob) tinka toms, kurios nori pastebimai atgaivinti kirpimą, bet išsaugoti galimybę rištis uodegą, naudoti segtukus ir daryti įprastas šukuosenas.

Toks bobas ypač gelbsti, kai ilgi galiukai tapo sausi, ploni arba nuolat veliasi. Patrumpinus plaukus, jie iškart atrodo tankesni, o sunki linija nustoja dengti kaklą ir tempti veido bruožus žemyn.

Ploniems plaukams geriau tinka beveik lygus kraštas. Jis suteikia daugiau vizualinio tankumo nei aktyvus gradavimas.

Tankiems plaukams galima pritaikyti paslėptus sluoksnius viduje. Jie pašalina perteklinę apimtį ir neleidžia galiukams pūstis ant pečių.

Formuoti bobą iki raktikaulių galima įvairiai. Tiesūs plaukai suteikia griežtesnį siluetą, laisvos bangos paverčia jį švelnesniu, o sklastymas šone prideda apimties prie šaknų.

Daug trumpų sruogų prie veido daryti nereikia. Jei priekinė dalis virsta kaskadu, galiukai pradeda sklaidytis į šonus, o kirpimas greitai praranda tvarkingą išvaizdą.

Ką pasakyti meistrui: ilgis iki raktikaulių, tankus kraštas, minimalus gradavimas, kelios ilgos sruogos prie veido.

5. Piksi-bobas

Piksi-bobo (angl. pixie-bob) kirpimas yra tarpinis variantas tarp trumpo piksi ir klasikinio bobo. Pakaušis tampa trumpesnis ir lengvesnis, o viršugalvyje ir prie veido paliekama pakankamai ilgio.

Tai pasirinkimas toms, kurios nori atverti kaklą, pašalinti sunkius galiukus ir pridėti apimties, bet nėra pasiruošusios labai trumpoms smilkinio zonoms bei visiškai atvirai kaktai.

Priekines sruogas galima šukuoti į šoną, užkišti už ausies arba palikti ties skruostikauliais. Viršutinę dalį geriau išlaikyti judrią, kitaip kirpimas greitai virsta apvalia, statiška forma.

Ploniems plaukams piksi-bobas dažnai sukuria didesnio tankumo pojūtį. Trumpa apatinė dalis nebeteisia plaukų žemyn, o apimtys susikoncentruoja ties viršugalviu ir veidu.

Stipraus filiravimo čia taip pat nereikia. Per daug išploninti galiukai blogiau laiko formą ir reikalauja daugiau fiksavimo priemonių.

Piksi-bobą teks atnaujinti dažniau nei švelnius sluoksnius ar kirpimą iki raktikaulių. Tačiau namuose dažniausiai pakanka tik džiovintuvo, pirštų ir nedidelio kiekio lengvos modeliavimo pastos.

Ką pasakyti meistrui: trumpas pakaušis, daugiau ilgio viršugalvyje ir prie veido, pailginti kirpčiukai, minkšta tekstūra be stipriai išretintų galiukų.

Kaip pasirinkti savo kirpimą

Jei ploniems plaukams trūksta tankumo, pradėkite nuo pailginto bobo. Švari apatinė linija dažnai suteikia daugiau apimties nei daugybė sluoksnių.

Jei ilgis patinka ir gaila su juo skirtis, tiks švelnūs sluoksniai. Plaukai taps lengvesni, tačiau uodega ir įprastos šukuosenos išliks.

Ilgi užuolaidėlės tipo kirpčiukai puikiai tinka nedideliam, bet pastebimam atnaujinimai. Jie atveria akis, keičia formą prie veido ir lengvai atauga.

Bobą iki raktikaulių verta apsvarstyti, jei norisi pašalinti sausus galiukus, bet kartu išlaikyti galimybę susirišti plaukus.

Piksi-bobas tiks toms, kurios pasiruošusios atverti kaklą ir sukurti labiau pastebimą kirpimą, bet kol kas nevilioja labai trumpas ilgis.

Po 50 metų nėra privalomos šukuosenos ar teisingo cm skaičiaus. Gaivų rezultatą suteikia ne pats trumpumas, o tiksli forma: tankūs galiukai, natūrali apimtis prie šaknų ir sruogos, kurios atveria veidą, o neuždengia jo sunkiu rėmu.

Šaltinis: mixnews.lv

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder