7 dažniausios užmaršumo priežastys

Tačiau ne visada tai yra tiesa. Kai kurios užmaršumo formos yra pagydomos.

Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl galėjote pradėti dažniau viską užmiršti.

7 dažniausios užmaršumo priežastys:

Miego trūkumas.

Nepakankamas miegas yra tikriausiai dažniausia neįvertinama užmaršumo priežastis.

Per mažai ramaus nakties miego gali sukelti nuotaikų kaitą ir nerimo sutrikimus, o tai prisideda prie problemų su atmintimi.

Vaistai.

Raminamieji, antidepresantai, kai kurie vaistai, skirti, pavyzdžiui, kraujo spaudimui reguliuoti, peršalimui ar alergijai gydyti gali veikti atmintį, nes slopina ir sukelia sumišimą.

Todėl gali būti sunku atkreipti dėmesį į naujus dalykus.

Pastebėjus, kad, pradėjus vartoti naujus vaistus, atsirado atminties sutrikimų, reikėtų pasitarti su savo gydytoju – gali būti, kad būtų galima pakeisti į kitus vaistus, kurie turėtų mažiau šalutinių poveikių.

Nepakankama skydliaukės veikla.

Sutrikusi skydliaukės veikla gali lemti atminties sutrikimus (taip pat miego sutrikimus ir depresiją, kuri irgi gali būti viena iš didelio užmaršumo priežasčių).

Ar skydliaukė veikia normaliai, gali parodyti nesudėtingas kraujo tyrimas.

Alkoholis.

Nesaikingas alkoholio vartojimas gali sutrikdyti trumpalaikę atmintį. Alkoholio poveikis pastebimas net tada, kai promilės išgaruoja.

Sunku tiksliai pasakyti, kokia alkoholio norma yra per didelė, kad paveiktų atmintį, nes tai priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, tačiau sveikatos specialistai primygtinai rekomenduoja vyrams suvartoti ne daugiau nei du alkoholio vienetus per dieną, o moterims – ne daugiau nei vieną.

Alkoholio vienetas – tai yra 40 ml stipriųjų alkoholinių gėrimų, 150 ml vyno arba 350 ml alaus.

Stresas ir nerimas.

Bet kas, dėl ko tampa sunkiau sukoncentruoti dėmesį, įsisavinti naują informaciją ir įgyti naujų įgūdžių, gali sukelti atminties problemas.

Stresas ir nerimas daro didelį poveikį atminties sutrikimų atsiradimui.

Tiek vienas, tiek kitas mažina dėmesio koncentraciją ir gali blokuoti naujų prisiminimų susidarymą ir galimybę pasinaudoti senais prisiminimais.

Depresija.

Būdingi depresijos simptomai yra dusinantis liūdesys, motyvacijos trūkumas, sumažėjęs arba dingęs malonumas užsiimti tam tikra veikla, kuri ankščiau kėlė pasitenkinimą.

Užmaršumas taip pat yra depresijos simptomas arba jos pasekmė.

Jei vargina atminties sutrikimai, verta apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, kokios priežastys galėjo juos sukelti.

Gali būti, kad padėtų tiesiog ilgesnis miegas, vaistų pakeitimas ar streso sumažinimo programa.

Sveikatos specialistai, norintiems išvengti atminties pablogėja, rekomenduoja

1) kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui;

2) išlikti protiškai aktyviems (spręsti kryžiažodžius, žaisti šachmatais, pakeisti maršrutą ir pan.);

3) reguliariai bendrauti su kitais žmonėmis;

4) susitvarkyti savo vietą;

5) gerai miegoti;

6) sveikai valgyti (valgyti vaisius, daržoves, visadalius grūdus. Rinktis neriebius baltymų šaltinius: žuvį, pupeles ar vištieną be odelės, vengti alkoholio);

7) gydyti lėtines ligas.