Danijos Orhuso universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad skandinaviško tipo mityba gali žymiai sumažinti ankstyvos mirties tikimybę. Savo darbe jie parodė tiesioginį ryšį tarp maisto produktų pasirinkimo ir gyvenimo trukmės, ir šie rezultatai svarbūs ne tik Šiaurės Europos gyventojams.
Skandinaviško mitybos požiūrio pagrindas yra protingo balanso idėja, rašo TSN.
Kalbama ne apie griežtus draudimus, o apie laipsnišką mitybos perėjimą prie sveikesnių ir ekologiškesnių produktų.
Rekomendacijos numato raudonos mėsos ir cukraus vartojimo mažinimą, taip pat didesnį dėmesį skirti viso grūdo produktams, ankštiniams, žuviai ir pieno produktams su mažesniu riebalų kiekiu.
Toks racionas tuo pačiu metu palaiko žmogaus sveikatą ir mažina aplinkos taršą.
Būtent šią filosofiją pasirinko docentė Kristina Dam ir tyrėja Anne Bak Merch, nusprendusios patikrinti, ar toks mitybos stilius turi įtakos gyvenimo trukmei. Daugelio metų duomenų analizė davė vienareikšmį atsakymą: žmonės, kurie dažniau laikosi skandinaviškų mitybos rekomendacijų, vidutiniškai gyvena ilgiau.
Pasak Dam, tarp vidutinio amžiaus švedų, kurie laikosi šių principų, bendras mirtingumo lygis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis, palyginti su tais, kurie ignoruoja tokias rekomendacijas.
Šis efektas išliko net ir atsižvelgus į išsilavinimo lygį, pajamas ir fizinį aktyvumą. Be to, skandinaviškos mitybos šalininkai rečiau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologijos.
Išvados pagrįstos dviejų didelio masto tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 76 tūkstančiai žmonių, duomenimis.
Stebėjimai buvo atliekami nuo 1990-ųjų pabaigos, o dalyviai reguliariai pranešdavo ne tik apie savo mitybą, bet ir apie gyvenimo būdą.
Toks trukmės ir detalumo laipsnis daro rezultatus ypač įtikinamus, nes panašūs projektai yra itin reti.
Palyginę sveikatos ir mitybos rodiklius, tyrėjai pastebėjo pastovią tendenciją: mitybos kokybė yra tiesiogiai susijusi su ilgaamžiškumu. Net turėdami vienodą pajamų lygį ar fizinį aktyvumą, žmonės, laikantysis skandinaviškų principų, turėjo geresnius išgyvenamumo rodiklius.
Tai pabrėžia, kad mityba savaime gali vaidinti svarbų vaidmenį palaikant sveikatą.
Papildoma skandinaviškos dietos vertė yra jos ekologinis pobūdis.
Šiandien maisto gamyba ir vartojimas sudaro beveik trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, o didžioji jų dalis yra susijusi su gyvulininkyste.
Sumažinus raudonos mėsos dalį ir pereitus prie labiau augalinio maisto, galima sumažinti anglies pėdsaką nekenkiant organizmui.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tvarus mitybos režimas nereikalauja kompromiso tarp rūpinimosi planeta ir rūpinimosi savimi.
Priešingai, rezultatai rodo, kad ekologiškai atsakinga mityba gali tuo pačiu metu prisidėti prie ilgaamžiškumo ir klimato apkrovos mažinimo.
Šiuo atžvilgiu skandinaviškas mitybos modelis gali tapti orientyru ne tik atskiriems žmonėms, bet ir valstybės strategijoms sveikatos priežiūros ir ekologijos srityse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą