8 įpročių, kurie, psichologų teigimu, rodo žemą žmogaus intelekto lygį

1. Smalsumo stoka, abejingumas pasauliui

Smalsumas glaudžiai susijęs su intelektu. Ne veltui Albertas Einšteinas sakė: „Neturiu ypatingo talento. Tiesiog aistringai domiuosi.“

Psichologai sutinka – smalsus protas yra vienas aiškiausių aukšto intelekto požymių. Todėl, kai žmogus nesidomi aplinkiniu pasauliu, naujomis idėjomis ar patirtimis, tai gali būti ženklas, kad jo intelektinis potencialas neatsiskleidžia.

Gera žinia: smalsumą galima lavinti – niekada nevėlu pradėti daugiau domėtis tuo, kas jį supa.

2. Nuolatinis atidėliojimas (prokrastinacija)

Prokrastinacija – polinkis atidėti svarbius ar nemalonius darbus. Visi tai darome kartais, tačiau lėtinis atidėliojimas siejamas su prastesniais vykdomaisiais gebėjimais – dalimi intelekto. Tie, kurie dažnai atidėlioja, blogiau valdo laiką, patiria daugiau streso ir mažiau produktyvūs.

Kad tai pakeistumėte – kelkite realius tikslus, skaidykite užduotis į mažesnes dalis ir apdovanokite save už jų atlikimą. Tai lavina problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo gebėjimus.

3. Nemokėjimas klausytis

Gebėjimas klausytis – vienas sudėtingiausių kognityvinių įgūdžių. Jei žmogus negirdi pašnekovo, praleidžia svarbius momentus ar nuolat pertraukia, tai gali rodyti sunkumų apdorojant informaciją.

Tyrimai rodo, kad tie, kurie aktyviai klausosi, ne tik geriau supranta kitus, bet ir geriau sprendžia problemas bei priima sprendimus.

Klausytis – tai ne tik girdėti žodžius, bet ir suprasti jų prasmę.

4. Nesugebejimas prisitaikyti

Aukštas intelektas dažnai siejamas su gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių. Tam reikia kūrybiškumo, lankstumo ir greito mąstymo. Žemas prisitaikymo lygis rodo nelankstų protą.

Priimkite pokyčius, mokykitės iš naujos patirties – tai leidžia jūsų intelektui augti.

5. Nenoras tobulėti

Asmeninis augimas reikalauja noro mokytis ir pripažinti savo silpnybes. Žmonės, kurie viskuo patenkinti ir nesiekia tobulėti, paprastai neplėtoja savo intelekto. Savivertės ir kritinio mąstymo ugdymas – tai kelias į aukštesnį intelektinį lygį.

Kiekviena diena suteikia galimybę tapti geresne savo versija – neignoruokite jos.

6. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo žiniomis

Pasitikėjimas savimi – gerai, bet perteklinė savimyla žinių srityje gali trukdyti mokytis ir tobulėti. Tie, kurie mano, kad viską žino, dažniausiai nepriima naujos informacijos ir nepripažįsta klaidų.

Išvada paprasta: būkite kuklūs. Visada yra, iš ko pasimokyti.

7. Kitų nuomonių ignoravimas

Žemas intelektas dažnai pasireiškia kognityviniu nelankstumu – kai žmogus atmeta kitokias idėjas ar požiūrius. Gebėjimas suprasti skirtingas perspektyvas reikalauja empatijos ir kritinio mąstymo. 

Jei visada laikotės tik savo tiesos, verta pagalvoti – gal laikas išmokti išgirsti kitus.

8. Mažas savęs pažinimas

Savimonė – vienas svarbiausių intelekto požymių. Tie, kurie nesuvokia savo stiprybių ir silpnybių, dažnai turi mažiau galimybių tobulėti.

Savianalizė ir emocinis intelektas leidžia geriau suprasti save, valdyti emocijas ir augti kaip asmenybei.

Išvada:

Šie įpročiai nėra nuosprendis, o kelrodis. Pastebėję juos savyje, galite juos keisti – ugdyti smalsumą, klausytis, mokytis iš klaidų ir priimti kitų nuomones.

Intelektas – tai ne pastovus dydis, o gebėjimas nuolat mokytis ir prisitaikyti.