Atskleidė tiesą apie protarpinį badavimą: pasakė, ar jis tikrai veikia

Sparčiai išpopuliarėjęs protarpinis badavimas – sveikatos šaltinis ar savęs alinimas? Populiarėjant protarpiniam badavimui Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kaip yra iš tikrųjų.

Pasak gydytojos dietologės, protarpinis badavimas iš tikrųjų nėra badavimas – tai tam tikri valgymo paskirstymai paros metu. Jis gali būti labai naudingas organizmui, jeigu jo laikomasi protingai. Kitu atveju protarpinis badavimas organizmui gali padaryti nemenkos žalos.

„Aš kaip gydytoja ekspertė dietologė rekomenduoju valgyti likus 2-3 valandoms iki fiziologinio miego, kuris žiemą yra maždaug apie 22-23 valandą. Pirmas dienos valgymas, pusryčiai turėtų būti ne anksčiau nei praėjus 12 valandų po paskutinio valgymo.

Tarkime, jeigu vakariene valgėme 20 valandą, tuomet ryte valgymas turėtų būti ne anksčiau nei 8 valandą ryto. Tos pertraukos tarp valgymų normalizuoja jautrumą insulinui ir leptinui.

Mūsų organizmas tampa nepriklausomas nuo gliukozės, perjungia energijos gavimą iš gliukozės į gavimą iš riebalų, sumažina alkį, nes organizmas nebepriklauso nuo gliukozės. Tai gali pagerinti ir smegenų darbą“, – privalumus vardija gydytoja dietologė.

Protarpinio badavimo privalumai

Gydytoja doc. dr. R. Petereit nurodo, kad 12 valandų pertrauka nuo valgymo nakties metu nėra badavimas, o greičiau gyvenimo būdas. Nekenksmingos gali būti ir 14-16 valandų pertraukos, tačiau reikia įsiklausyti į savo organizmą ir jo siunčiamus signalus. Laikantis sveiko protarpinio badavimo pajusime tik teigiamus pokyčius:

„Jeigu žmogus jaučia alkį, tai yra stresas organizmui. Patiriamo streso metu išsiskiria hormonas kortizolis. Galime nevalgyti 12 valandų, galime ir daugiau, bet turime atsižvelgti į tai, ką sako mūsų organizmas.

Jeigu per valgymo tarpą dienos metu valgysim „šlamštmaistį“, bus blogas sprendimas. Taip pat turime laikytis sveikatai palankios mitybos principų, suvalgyti rekomenduojamą daržovių kiekį per dieną, bent 400 gramų, vengti perdirbto maisto, daug cukraus, daug baltų miltų.

Verta pajausti, kad nevalgius 12 valandų pagerėja ir virškinimas, ir sumažėja uždegiminių procesų viduje, pagerėja gyvenimo kokybė, mažesnis alkis vakare, gražesnė oda, geresnė nuotaika, geresnis imunitetas, normalizuoja kūno svorį ir apimtis. Taip pat sumažėja ir kepenų suriebėjimas, nes kas 5 Lietuvos gyventojas gali turėti kepenų suriebėjimą net esant normalios kūno masės“.

Nepersistenkite badaudami

Tačiau ilgesnis badavimas, kuomet žmonės laikosi principo, kai nevalgo 18 ar daugiau valandų, gali būti turėti neigiamą įtaką organizmui:

„Badavimas gali būti žalingas ir mūsų medžiagų apykaitai, nes žmogus turi gauti riebalų, baltymų ir angliavandenių tiek, kiek jam iš tikrųjų reikia. Kai badaujame, mes patys žinome, kad tai darome, o organizmas ne, todėl jis patiria didelį stresą ir gali formuotis lėtiniai vidiniai uždegimai ląstelėse, kurie gali sukelti tam tikras lėtines ligas.

Gali sutrikti ir miegas, atsirasti dirglumas, nerimas. Reikia klausytis savo organizmo ir priimti tokį valgymo režimą, kad negalvotume apie maistą, kad nekristų savivertė ir nemąstytume nuolat apie savo svorį. Labai svarbu man, kaip gydytojai, akcentuoti, kad žmogus įsiklausytų į savo organizmą ir jam neprieštarautų, nes badaujant galima tikrai prisižaisti“, – įspėja ji.

Badavimo formų yra pačių įvairiausių, o kartais žmonės imasi ir tokių drastiškų priemonių, kad dvi dienas per savaitę nieko nevalgo ir badauja. Gydytoja sako, kad tokio badavimo visiškai nepalaiko.

„Labai svarbu žinoti, kad jeigu turime lėtinių ligų, organizmas patiria stresą ir kūno masė gali mažėti, su ja ir riebalų masė, tačiau baltymų kiekis stresinio badavimo metu krenta labai greitai ir žmogus nežinodamas, kad serga kažkokia lėtine liga gali labai greitai netekti didelio baltymų kiekio ir pagreitinti įvairius uždegiminius procesus“, – nurodo doc. dr. R. Petereit.

Geriausi laikai valgyti

Gydytoja nerekomenduoja daryti per didelių tarpų tarp valgymų dienos metu ir nebandyti staigiai bei drastiškai keisti gyvenimo būdo.

„Kaip gydytoja patariu apsispręsti kokiu režimu mes gyvensime ir jo nekaitalioti. Jeigu nusprendėte, kad 12  valandų nevalgysite, to ir laikykitės. Aišku, padidinti iki 14 ar 16 valandų galima, tik valgymo valandomis nederėtų šlamšti to menkniekinio maisto.

Bet jeigu mes nevalgome vieną savaitę 12 valandų, o kitą 20 valandų, tai yra organizmui stresas. Mes turime priimti tokį maitinimosi režimą, kuris mums tiktų. Turime 3-4 kartus per dieną valgyti, o tada žiūrėti, ar toks režimas mums tinka, ar nejaučiame alkio. Dabar labai populiaru atsisakyti ir angliavandenių, o tai nėra labai gerai mūsų kūnui fiziologiškai“, – sako ji.

Visgi gydytoja pataria, kad jeigu žmogaus tikslas yra mažinti svorį, geriau vakare nevalgyti bulvių, bandelių ar duonos, jeigu dienos metu buvo valgyta košė ar bulvės, duona.

„Nepamirškite, kad angliavandeniai yra ir daržovės, o daržoves mes galime valgyti kiekvieno valgymo metu. Dažniausiai didžioji klaida ir yra, kad žmogus nesuvalgo pakankamai daržovių. Bet jeigu norima numesti svorio, tai tikrai rekomenduoju pusryčiams ir pietums valgyti angliavandenius, o vakarienei iš angliavandenių palikti tik daržoves“.

Pasak doc. dr. R. Petereit, kaip dažnai reikia valgyti priklauso ir nuo dienos režimo ir pomėgių, tačiau ji rekomenduoja dienos metu valgyti kas 4 ar 5 valandas, o jeigu esate turėję virškinimo trakto negalavimų – kas 3 ar 3,5 valandas.

„Pavyzdžiui, jeigu pusryčiai yra 8 ar 9 valandą, užkandis gali būti 12-13 valandą, paskui gali valgyti 15 ar 16 valandą, o vakarienė 18-19 valandą. Aš rekomenduoju valgyti ne mažiau nei 3 kartus per dieną, bet nedaryti ilgesnių nei 5 valandų tarpų tarp pagrindinių valgymų“, – nurodo gydytoja dietologė.

Sidebar placeholder