Vieni persivalgė, kiti gelbėjosi pašokdami nuo stalo ir bėgdami prie jūros. Vieni pastebėjo, kad atėjo pavasaris, kiti ne. Dirbdami nuotoliniu būdu jie niekam kitam, be darbo, nebeskiria dėmesio, išskyrus namų šaldytuvą. Persidirba, persivalgo, storėja, paskui liesėja - nespėja apsigraibyti, o jau Kalėdos.
Atėjus pavasariui ar tingėdami, ar su entuziazmu lauke ir namuose po truputį pradėjome švarintis. Kol tai padarysime, žiūrėk, jau ir vasara. Ji prabėga padidintu greičiu, nors gal dabar, kai kelionės dar ne itin rekomenduojamos, taip greit nelėks. Rudenį, kol apsičiupinėsime su vaisiais ir daržovėmis ar uogienėmis, jau ir žiema. Tada vėl pasigirsta tos pačios dainos: neturiu kalėdinių dovanų. Gal ir teisingai sako seni išmintingi žmonės: kai tik atšventi Velykas, ruoškis Kalėdoms. Ko gero, reikia paklausyti jų patarimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą