Matyt, kai uostas buvo gilinamas, akmenis čia kažkas pasidėjo laikinai, o paskui pamiršo. Tikriausiai jie jau čia labai seniai, kad net krūmas ant jų užaugo. Ir, ko gero, tai niekieno teritorija, antraip šeimininkai būtų pradėję rėkti, kai buvo pradėti akmenys krauti. O gal dirbo naktimis, todėl niekas nepastebėjo - vieną dieną išdygo kalniukas, ir viskas.
Įdomu, ar ir tada, kai „Smiltynės perkėla“ pastatys savo naują pastatą, ir tokį pat gražų, kokį žada, su terasa, kurioje ir naktį bus galima į žvaigždes žiūrėti, tebebus tas akmeninis kalnas kaip Jono Biliūno apsakyme „Laimės žiburys“. Bendrovė žada tvarkyti visą teritoriją prie vandens, gal tuos akmenis kaip nors integruotų kaip kokį piliakalnį, jeigu jai tą kampą kas nors atiduotų.
Kažkaip keistai tas uosto žemėlapis nubraižytas. Kaip gali nepagalvoti, kad projektuotojas buvo pagiriotas, kad paliko tą kampelį su akmenimis kitam savininkui, o ne perkėlai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą