Bet turbūt apie mirštantį, tuščią ir agonijoje besikankinantį senamiestį kalbos netyla taip ilgai, kad niekas ir neatsimena, kas pirmas ištarė tokius žodžius.
Lygiai taip pat visi kalba ir apie mirštančią spaudą, bet ir šioji - skeptikų liūdesiui - nesiruošia nusibaigti. Kaip ir popierinės knygos, kurias ekranų žmonės seniai laidoja. Žvelgiant į šiuos pavyzdžius darosi akivaizdu - senamiestis gyvuos, kad ir kiek bus kalbama apie jo laidotuves.
O jei dar visi jį marinantieji bent kelis kartus per savaitę (kol parkavimas dar nepabrango) užsuktų į miesto širdį pasivaikščioti, prisėstų ant suolelių paskaityti laikraštį, žurnalą ar knygą, atsigerti kavos, matytume visai kitą vaizdą. Ir laidoti nieko nereikėtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą