Bylą pralaimėjęs vyras lieja nuoskaudą: buvusi žmona su draugo advokato pagalba pateikė ultimatumą (skaitytojo istorija)

(1)

Naujienų portalo Alfa.lt skaitytojas Tomas V. (dėl konfidencialumo pavardė pakeista) kreipėsi į portalą norėdamas papasakoti neteisybės kupiną istoriją. Skaitytojas, tapęs teisinės sistemos auka, turėjo išspręsti „išgalvotą“ problemą, kurios kaltininkė – buvusi žmona. Pastaroji su advokato pagalba apkaltino vyrą nemokumu. Pateikiame skaitytojo asmeninę istoriją:

„Dažnai girdžiu kalbas, jog mūsų teismų sistema neveikia, nieko nepadarysi, negalima nieko pakeisti, nieko inicijuoti, priimti naujų įstatymų ar pan.

Kitaip tariant, neva esi bejėgis, net jei yra visiška neteisybė arba jei neturi pinigų advokatui. Dar geriau – brangiam advokatui.

Susidūriau su civiline byla, kurioje atsidūriau iš esmės be pagrindo, todėl dabar turiu sumokėti už ieškovės gan brangias advokato ir teismo išlaidas (o ji pasistengė, kad tos išlaidos būtų maksimalios).

Pats advokato nesisamdžiau, nes neturėjau pinigų ir nebuvo reikalo jiems švaistyti (net jei advokatas iš dalies finansuojamas valstybės, tai vis vien išlaidos).

Kitas įdomus faktas. Jei ieškinyje yra punktai, dėl kurių nebuvo kilusio ginčo, teisi lieka ieškovė. Tokiu būdu yra priteisiamos teismo ir advokato išlaidos.

Be kita ko, yra jaučiamas dar ir šališkumas, seksizmas, diskriminacija, kai vieniša mama kažkodėl yra nekalta, o vyras visada kaltas. Visgi mano atveju yra priešingai.

Dėjau visas pastangas dėl žmogaus, su kuriuo santykiai nepavyko, ir dukrytės. Susitarėme, kaip išlaikysime vaiką: dalysimės faktines išlaidas pusiau.

Susitarimo laikiausi – vaiką lankiau, nekilo jokių ginčų dėl lankymo laiko ar dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Visgi vieną dieną gavau ieškinį, kuriame buvo minima išgalvota skola už praėjusį laikotarpį, nes vienišai mamai staiga be jokio pagrindo nebetiko išlaidų pasidalijimas pusiau ir ji panorėjo daugiau.

Išlaidos iki tol buvo mažesnės, nei dažnai priteisia teismas.

Deja, ieškovė nepagalvojo, jog turiu žinučių kopijas, kuriose kas mėnesį ji pati pasakydavo, kiek pervesti pinigų.

Tad jokios skolos nebuvo ir mūsų susitarimą vykdžiau. Kiti punktai siejo vaiko lankymą ir gyvenamąją vietą, dėl kurių nebuvo kilęs ginčas.

Tai, jei nebuvo, kodėl šie punktai laikomi ieškovės pergale?

Pridėjo šiuos du punktus, pridėjo trečią dėl išlaikymo dydžio ir štai ieškinys patenkinamas 75 proc., aš turiu apmokėti 75 proc. advokato ir teismo išlaidų. Ir dėl ko?

Dėl to, kad nesiginčijau, dėl to, kad laikiausi draugiško susitarimo ir rūpinausi vaiku taip, kaip buvome sutarę?

Ir viskas dėl vienos moters užmojų sugriauti gerus tarpusavio santykius su dukra, nutraukti draugišką susitarimą ir eiti tokiu keliu.

Kitas svarbus faktas, kad ieškovės advokatas yra jos geras draugas, dirbantis su jos pačios broliu.

Taigi, savaime kyla minčių, jog išrašyta išlaidų sąskaita tėra fiktyvi ir tokiu būdu bandoma pasisavinti svetimas lėšas.

Kitu atveju iš kur vieniša mama, gaunanti kiek per 500 eurų, samdysis advokatą, kuris kainuoja 2420 eurų?

Dėl to kreipiausi ir į vaiko teisių specialistus. Iki šiol joms rūpėjo ne visų vaikų teisės, o tik su ieškove bendrai turimo vaiko poreikių patenkinimas.

Nors toks poreikių patenkinimas, kokį priskyrė teismas, yra perteklinis, jei iki šiol užteko mažesnių sumų, vadinasi, yra įmanoma išgyventi neišlaidaujant. Aš ir mano šeima išgyvename.

Ar tikrai visi skiriame kiekvienam vaikui po 570 eurų? Turėdami du vaikus tūkstantį? O tris – skiriame pusantro tūkstančio eurų?

Tikiu, kad kažkas gali ir gali net daugiau, tačiau kalbu apie paprastus, eilinius žmones. Ar tokios sumos yra būtinos?

Mes irgi norėtume, kaip ir ieškovė, savo vaikus leisti į būrelius, baseinus, nupirkti žaidimų namelį su čiuožykla, smėlio dėžę ir kitus dalykus.

Bet mes to sau leisti negalime, bet va ieškovė kažkaip gali. Ir jai vis vien trūksta pinigų, kaip ji teigia.

Kita vertus, joks pinigų perteklius nedaro vaiko laimingo kaip tikras tėvų dėmesys, o čia taip pat yra daroma klaida, nes tas iš tėvų, kuris negyvena kartu, padaromas atstumtuoju, reikalingu tik dėl pinigų.

Teisybės šiuo atveju nėra, ir ką, turime nuleisti akis ir susitaikyti?

Savo vaikams, aišku, norime geriausio, tačiau tai turi būti pasverta, o vieno žmogaus norai neturėtų būti aukščiau už viską, įskatinant niekuo dėtus vaikus, šeimą ir apskritai mane, kuris niekuo nenusižengė, kad atsiduri teisme ir dar patiri išlaidų.

Užtenka jau streso, kurį patyrėme drauge su šeima.

Kaip ir minėjau, garsesnės pavardės tarsi bijo ir teismas, ir kiti advokatai nedrįsta kovoti. Iškart visą situaciją nurašo, net neįsigilinę.

Juk ir dėl išgalvoto įsiskolinimo manė, kad nieko neįrodysiu. Baisu nebuvo, pritrūko tik teisinių žinių.

O faktai ir įrodymai kalba patys už save, tačiau jie ignoruojami.

Mūsų draugiškas bendravimas baigėsi, sulaukiau pasiūlymo dalyvauti ikiteisminėje mediacijoje. Nežinojau, ko tikėtis.

Todėl buvau ištiktas lengvo šoko, kai sužinojau, jog už visą praėjusį laikotarpį man bandoma primesti kažkokį įsiskolinimą.

Tačiau kaip tai gali būti skola, jei pervedinėjau sumas, kokių ji pati prašė, tokias, kokias iš tikro išleido, ir tai buvo mūsų susitarimas. 250 eurų jai niekada nereikėjo, tačiau jos pirmieji žodžiai mediacijoje buvo: „Sužinojau, jog galiu gauti daugiau.“

Nekilo ginčo, tačiau vis vien laimėjo ieškovė. O ypač pikta dėl to, jog ji „pasisamdė“ brangų advokatą, kuriam sumokėjo 2420 eurų.

Ir tai padarė vieniša mama, kuriai neva trūksta pinigų vaikui išlaikyti. Tuos pinigus juk ir būtų buvę galima panaudoti vaikui.

Tačiau viskas, atrodo, nelogiška iki tol, kol supranti, jog advokatas ir ieškovė – geri draugai.

Taip pat reikėtų suprasti, jog man negaila vaikams pinigų, rūpesčio, tačiau tie ištekliai yra riboti ir reikia juos paskirstyti protingai.

Šiuo metu apskritai jaučiuosi reikalingas kaip tėvas tik dėl pinigų.

Visus kitus klausimus vienašališkai sprendžia ieškovė, visiškai nesitardama su manimi apie dukrytės auklėjimą, vystymąsi.

Nors pats teismas nurodo, jog būtina lygybė ir abiejų tėvų dalyvavimas procese, o vaiko teisių specialistai nurodo, kad reikalingas ir bendravimas su giminaičiais.

Be to, mano mama, vaiko močiutė, anūkės visiškai nemato. Tai niekam nekliūva, svarbu patenkinti tik ieškovės ieškinį kuo labiau, nesigilinant į tikrus vaiko poreikius.

Panašu, kad pagrindinis kriterijus tėra pinigai.

Mano dabartinė žmona, užauginusi savo sūnų vienui viena, be jokios pagalbos, žino, jog tai yra įmanoma.

Taip pat auginame kartu savo bendrą dukrytę ir matome, jog tokių pinigų kaip 570 eurų vienam vaikui skirti nebūtina. Tokiu atveju išeitų, jog dviem vaikams reikia skirti apie 1000 eurų.

Juk tai gali būti visos mėnesio pajamos, o kur dar mokesčiai ar būsto paskola.“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder