Gintarė Karaliūnaitė pasidalijo skaudžia patirtimi: nuo narkotikų apsvaigęs vyras puolė smaugti

„Man teko su žmogumi, kuris vartojo ilgokai, buvo priklausomas nuo „žolės“ – tai buvo mano dukters tėtis. Apsvaigimas nuo žolės – visiškai nieko nekalto. Kartą buvau palikusi dukrą tėčiui, kol filmavausi, jai buvo aštuoni mėnesiai. Buvo žiema, jis aprengė ją labai šiltai dar blaivas, važiavo mašina pasiimti draugų ir matyt parūkė. 

Dukra užmigo mašinoje, tai kad ji nepabustų, jis ją ten ir paliko šiltai aprengtą. Aš grįžau, vaikas miegojo, buvo ištikęs beveik šilumos smūgis. O jie visi su draugais sėdėjo linksmi, tai įsivaizduokite, jei būčiau grįžus vėliau.

Antrą kartą kai prie manęs parūkė tos žolės, jis manęs vos nepasmaugė“, – pasakoja G. Karaliūnaitė

Gintarė tikina, jog sūnų nuo mažų dienų augino taip, jog šis į priklausomybę sukeliančias medžiagas net žiūrėti nenori. Moteris turi atsaką ir teigiantiems, jog marihuana turi gydančių savybių: 

„Su savo sūnumi apie narkotines medžiagas pradėjau kalbėti gal nuo trejų metų, jis labai gudrus vaikas buvo. Nėra nei cigaretės bandęs, o apie narkotikus apskritai labai griežtos nuomonės. Jis dabar studentas Anglijoje, gyvena tarp rūkančių žolę – jo paties klasiokai. Jie apsvaigę pridirba nesąmonių, jie vargšai. Tai yra žmonijos pasmerkimas. Negalima sakyti, kad tai – nepavojinga. 

Sako, kad kanapės turi gydomųjų savybių. Aš dirbu su žolelėmis, gydomųjų žolelių yra šimtai. Dar geresnių nei kanapės, nenuodingų, ir nesukeliančių priklausomybės. Kanapės kaip arbatėlė – gerkite, jeigu smagu gerti kanapių arbatėlę“, – kalba G. Karaliūnaitė.  

Moteris tikina, esanti nusivylusi valdančiąja dauguma ir bijo, jog sumažinta atsakomybė už narkotines medžiagas gali nuvesti link chaoso: „Aš net negaliu klausyti tokių kalbų, kad tai nekalta. Man yra labai gėda, kad žmogus, moteris tokiose pareigose kalba tokius dalykus. 

Pati stebėjau, kai paskelbė to įstatymo pakeitimo. Net per kaukę matėsi, koks žmogaus buvo veidas. Tarsi iš jos būtų atėmę brangiausią gyvenimo turtą. Jai atrodė, kad tai – baisus absurdas. Didelei žmonių daliai tokia jos nuomonė yra absurdas. 

Per didelis kiekis laisvės nuveda į chaosą. Žmogus nebežino ribų. Mane šios emocijos lydi dar nuo vakar. Galvoju, kad mes išsirinkome žmones ir dabar jiems per daug leidžiame. Rodyti tokias emocijas, atmetus prezidento veto... žmonės visiškai ribų nebežino. 

Nei mandagumo, nei padorumo. Turbūt šitą žodį išbrauks iš žodyno tuoj.

Kam čia jo reikia, ar ne? Jeigu mes visi eisim ir darysim ką norim, pasaulis baigsis po kokio mėnesio“, – emocijų neslėpė G. Karaliūnaitė. 

Primename, jog Seimas ketvirtadienį galutinai balsavo dėl švelnesnių bausmių už nedidelio kiekio narkotikų laikymą be tikslo juos platinti. Projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė atsakomybę už šį nusižengimą siūlė perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Už projektą balsavo 61 Seimo nariai, prieš – 58, 7 parlamentarai susilaikė.

Tačiau Seimas pritarė Laisvės frakcijos nario Vytauto Mitalo pasiūlymui Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesti parengti naują su dekriminalizavimu susijusį projektą.

Seimo narių nuomonės skiriasi kardinaliai

Ragindama kolegas Seimas palaikyti įstatymo pataisas, ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė, kad bausmių už narkotikus klausimu Lietuva yra panaši į diktatūrines valstybes.

„Kviečiame tą geležinę uždangą nuleisti, ją sunaikinti ir ištiesti žmonėms ranką“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Konservatorius Arūnas Valinskas, palaikydamas narkotikų dekriminalizavimą, sakė, kad tai yra reikalingas žingsnis.

„Neapsisprendusius raginu pagalvoti apie tuos žmones, kurie kovoja su savo priklausomybių demonais. Tikiu, kad savo pavyzdžiu galime tiems žmonėms parodyti gerą valią ir sugebėjimą atsitiesti po padarytos klaidos – perdėtos kriminalizacijos“, – sakė A. Valinskas.

Tuo metu, nepalaikydamas pataisų, Mindaugas Puidokas teigė, kad joms pritarus jaunimui būtų nusiųsta klaidinga žinutė, kad „narkotikų vartojimas nėra nieko blogo“.

„Jauskime atsakomybę ne tik už savo šeimas, bet ir už visą valstybę ir jos jaunosios kartos sveikatą“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jam antrino ir Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, pataisos, kurios dekriminalizuotų nedidelį kiekį narkotikų, nepadėtų nuo narkotikų priklausomiems asmenims.

„Aš manau, kad čia noras yra judėti link narkotinių medžiagų normalizavimo“, – sakė A. Veryga.

Dabar gresia ir laisvės atėmimas

Šiuo metu už nedidelio narkotikų kiekio turėjimą baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Laisvės frakcijos projekte numatyta, kad tokia atsakomybė liktų asmenims, kurie įkliūtų turintys didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Tiesa, pirminiame projekte M. Danielė siūlė, kad bauda už disponavimą nedideliu narkotikų kiekiu siektų nuo 20 iki 100 eurų. Prasižengus pakartotinai bauda augtų iki 150–200 eurų.

Tačiau po to, kai pataisas apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, baudų dydžiai išaugo. Numatyta, kad už pirmą nusižengimą grėstų bauda nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 300–500 eurų baudą.

Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešojoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.

Be to, siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai įgytus kvaišalus.

Seimas anksčiau yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.